Audrius Radzevičius: Rašant blogą svarbiausia skaityti

2007-05-22

Pagal specialybę istorikas, dirbantis žurnalistu ir besidomintis moderniomis technologijomis 32 metų amžiaus Audrius Radzevičius rašo blogą ir seka pilietinės žurnalistikos internete sklaidą. Jis mano, kad tokią žurnalistiką lietuviai labiau imituoja nei kuria, nes Lietuvoje dar neįvyko lūžis, skatinantis žmones rašyti.

- Kodėl pradėjote rašyti blogą?

- Blogus pradÄ—jau raÅ¡yti ne Lietuvoje, o gyvendamas Lenkijoje prieÅ¡ 4 – 5 metus. Tuo metu tai buvo nauja mada, įgavusi pagreitį ir pasiekusi kritinÄ™ masÄ™. Lenkijoje tuomet buvo apie 300 tÅ«kstančių blogų. Iki Lietuvos Å¡i blogų banga dar nÄ—ra atÄ—jusi. Man buvo įdomu nuolat sÄ—dint prie kompiuterio iÅ¡bandyti kažkÄ… naujo, naujas technologijas. PradÄ—jau raÅ¡yti ir pajutau, kaip veikia Å¡i sistema. Grįžęs į LietuvÄ… supratau, kad nebegaliu bÅ«ti be Å¡ios kÅ«rybos.

Lietuvoje prasidÄ—jo blogų raÅ¡ymo mada, bet tai dar nÄ—ra savaiminÄ—, pilnavertÄ— kÅ«rybos forma. Užtenka paskaityti, kÄ… apie blogus raÅ¡o žmonÄ—s, kurie nÄ—ra su jais susijÄ™ – tai „nesÄ…monių kratinys“ arba „eklektika, neturinti nieko bendro su kÅ«ryba“. Kad blogai įgytų tam tikrÄ… statusÄ…, jau žengiami pirmi žingsniai, bet ne daugiau.

- Kokia Jūsų blogo idėja?

- Sunku kalbÄ—ti apie blogÄ… kaip apie idÄ—jÄ…. Pradedant raÅ¡yti blogÄ… man buvo svarbu pasidalinti mintimis su pažįstamais, kurie gyveno toli nuo manÄ™s. Greičiau buvo motyvas, o ne idÄ—ja. Blogas nÄ—ra baigtinÄ— forma, jį pavadinčiau autoriaus parsidavimu skaitytojų diktatÅ«rai. RaÅ¡antis nesitiki, kad visas jo kÅ«rinys bus perskaitytas nuo lentos iki lentos. Skaitytojas užeina vienai sekundei, pasižiÅ«ri ir pamirÅ¡ta. Su tuo reikia susitaikyti. Kita vertus, iÅ¡ blogo tu gauni tai, ko negali gauti iÅ¡ popierinio teksto – skaitytojo reakcijÄ…, jo dalyvavimÄ… kuriant tekstÄ…. Man mokantis blogas buvo savotiÅ¡ka galimybÄ— surasti informacijos. Blogas yra greičiau instrumentas nei baigtinis kÅ«rinys.

- Blogas – tai kÅ«ryba ar informavimo priemonÄ—?

- Blogas yra informacijos skleidimo metodas, paremtas Å¡iuolaikinÄ—mis technologijomis. Tai, kas bus jo turinyje, tik iÅ¡ dalies priklauso nuo autoriaus, daugiausia – nuo skaitytojo. Kartais autorius laikosi distancijos ir nereaguoja į skaitytojų komentarus, o kartais blogas bÅ«na itin interaktyvus. Tai yra forma, neturinti savo turinio, kaip ir bet kuri kita technologija – jos negalima tapatinti su turiniu.

- Kaip blogas padeda sklisti pilietinei žurnalistikai?

- Blogas – pilietinÄ—s žurnalistikos įrankis. Dabar daug kalbama apie pilietinÄ—s žurnalistikos turinį, tačiau tai baigiasi tik gerais norais, nes nÄ—ra metodologijos, kuri bÅ«tų įdiegta į pilietinÄ™ žurnalistikÄ…. Nei vienas leidÄ—jas, nei vienas redaktorius neleis žurnalistams dirbti taip, kad leidinys neneÅ¡tų pelno. VienintelÄ— forma, kuri gali taip iÅ¡silaikyti – tai interneto žiniasklaida. ŽmonÄ—s, kuriuos vienija panaÅ¡ios idÄ—jos, gali jungtis ir skleisti informacijÄ… tokiu pačiu mastu, kaip tai daro tradicinÄ— žiniasklaida. Žmogus, kuriantis kažkÄ… artimo pilietinÄ—s žurnalistikos ideologijai, lengviau suras bendraminčių bÅ«tent Å¡ioje terpÄ—je. Reikia atrasti marketingo formas, reikalingas informacijai paskleisti.

Jeigu žiÅ«rÄ—tume į pilietinÄ—s žurnalistikos ir informacinių technologijų sÄ…sajas teorine prasme, tai nebÄ—ra skirtumo tarp blogų ir pilietinÄ—s žurnalistikos – jie jau integruoti vienas į kitÄ…. Viskas, kas susijÄ™ su pilietine žurnalistika, pradeda veikti internete.

- Tuomet blogeriai – pilietiniai žurnalistai?

- Tikrai ne visi. Tuos, kuriems svarbios visuomeninės temos, galima pavadinti tokiais žurnalistais. Lietuvoje tokių žmonių yra mažai. Jeigu pažvelgtume į Baltarusiją, matytume labai plačią terpę. Ten blogai bene vienintelis informacijos šaltinis, jos nerasi niekur kitur.

Popierinių pilietinÄ—s žurnalistikos pavyzdžių Lietuvoje aÅ¡ randu daug mažiau nei internetinÄ—s. Vienas iÅ¡ pirmųjų pavyzdžių Lietuvoje – donorystÄ—s idÄ—ja, sklidusi per blogus. Taip pat kritikuojami naujienų portalai, taisomos jų klaidos. Naujesnis pavyzdys – solidarumo su Baltarusija idÄ—ja, kuri prabÄ—go per blogus, tiesa, daugiau per baltarusiÅ¡kus nei per lietuviÅ¡kus. Taip pat aktualios parašų rinkimo akcijos: statybos Verkiuose, Lietuvos kino teatro klausimas. Visa tai nuvilnija per blogus, atsiranda keli straipsniai, susijÄ™ su ta problematika. TÄ… daro ne vienas žmogus, o visa bendruomenÄ—, todÄ—l sunku įvardinti pilietinÄ—s žurnalistikos blogus. Tai greičiau terpÄ— jai sklisti, nes internete problemÄ… aptikti lengviau, ji greičiau sklinda.

Kartais pilietinė žurnalistika simuliuojama. Pilietinė žurnalistika, kuri per daug kalba apie pilietinę žurnalistiką, atrodo netikra. Kai atsiranda problema, kurią reikia analizuoti, kai atsiranda reakcija, kurią reikia iššaukti, tada gimsta ir pilietiškumas. Nereikia dirbtinai sėdėti ir laukti, kada atsiras tikslas, reakcija ir imituoti pilietinę žurnalistiką.

Jaunesni žurnalistai galėtų burti grupę žmonių, kurie rašytų įdomiomis temomis. Tai nieko nekainuoja. Taip gimtų autorinis portalas iš kurio būtų galima daryti verslą tuo pačiu užsiimant pilietine profesionalia žurnalistika. Profesionalios internetinės žurnalistikos terpė Lietuvoje nėra išnaudota.

- Kokie interneto privalumai žurnalistikai?

- Dalyvavimo jausmas. Žiniasklaida internete itin iÅ¡naudoja šį privalumÄ…. Pirmas pavyzdys buvo „white banner“ (baltas reklaminis skydelis), kuris bÅ«davo matomas bloguose – balta juostelÄ— su užraÅ¡u „Make poverty history“ („Paverskite skurdÄ… istorija”). Tai buvo pirmoji socialinÄ— iniciatyva, iÅ¡platinta vienu metu Å¡imtuose tÅ«kstančių blogų. Taip buvo parodyta, kaip galima skleisti idÄ—jÄ… ir informacijÄ… panaudojant dalyvavimo pojÅ«tį. Žmogus niekuo neprisidÄ—damas ne tik perima informacijÄ…, bet ir dalyvauja jos skleidime.

ŽurnalistinÄ—s blogo formos nesunkiai konsoliduojasi tarpusavyje. IndividualÅ«s projektai tampa kolektyviniais. RaÅ¡antys žmonÄ—s jungiasi. Dažniausiai iÅ¡kylanti problema internete – jeigu atsiranda projektas, paremtas idÄ—ja, jis dažniausiai numirÅ¡ta po kelių mÄ—nesių. Bet jeigu jis remiasi metodologija – žmonÄ—mis, dirbančiais panaÅ¡iai – jis virsta kolektyviniu.

- Kodėl tuomet Lietuvoje nėra bendrų blogerių žiniasklaidos projektų?

- Turbūt todėl, kad jų dar nereikia. Žmonės, turintys ką pasakyti, nemėgsta dalyvauti interneto projektuose. Kūrėjai yra egoistai ir jie nenori pasiduoti skaitytojo savivalei, todėl tų projektų Lietuvoje tiek mažai. Bandžiau surasti bent vieno Nobelio premijos laureato blogą ar kitų žmonių, kurių minčių mielai klausausi. Nepavyko.

Ši problema nėra susijusi su technologiniu išprusimu, Lietuvoje žmonės moka naudotis informacinėmis technologijomis. Paprasčiausiai jiems ši sfera svetima. Manau, kad su laiku atsiras ir projektų, ir žinomų žmonių blogų. Kol kas Lietuvoje žiniasklaida yra nusitaikiusi į bendrą vidurkį, taigi greitai turėtų atsirasti būtinybė kurti savas kultūrines ar informacines nišas internete, nes nei televizija, nei mūsų laikraščiai tuo neužsiims.

Pirmasis pavyzdys, kai informacinÄ—s technologijos suvaidino pagrindinį vaidmenį, buvo Niujorko teroro aktai. Už valandos laiko po įvykio buvo sukurtas tinklalapis, kuriame žmonÄ—s skelbÄ— galimas aukas, o iÅ¡Ä—jÄ™ iÅ¡ pastatų registravosi, kad yra gyvi. Tuomet nebuvo galima niekam paskambinti, liko tik viena viltis – internetas. Vakare suvedus statistikÄ… buvo manoma, kad bus apie 7 tÅ«kstančius aukų, kai Niujorko meras kalbÄ—jo apie 30 tÅ«kstančių.

Matome, kaip greitai galima sukurti projektÄ… ir kaip greitai atsiranda socialinis poreikis jam. Tai pavyzdinis informacinÄ—s visuomenÄ—s modelis, kuris realiai veikia.

- Kokius blogus skaitote?

- Vis dar gyvenu lenkiškoje terpėje ir skaitau jų blogus kultūrologine, pilietinės žurnalistikos tematika. Lietuvoje aš dažniausiai perverčiu tik blogų antraštes, nes mūsų blogai serga kopijavimo liga. Jie dažnai atkartoja informaciją, kuri jau buvo paskleista kitur. Užtenka perskaityti antraštes, kad žinotum, ką skaito žmonės, bet bloguose nėra nieko naujo.

- Kaip vertinate politikų blogus?

- Manau, kad jie tik simuliuoja blogus. Apie bene vienintelį politiko blogÄ… www.zuokas.lt jau ir taip daug priÅ¡nekÄ—ta, bet aÅ¡ manau, kad tai nÄ—ra blogas. Tai nÄ—ra vieno žmogaus kuriamas dienoraÅ¡tis. Blogo autorius pirmiausia yra aktyvus skaitytojas, kuris analizuoja ir interpretuoja informacijÄ…, kuri jį pasiekia. A. Zuoko blogas pakabintas ore, jame nÄ—ra nei vienos įdomios nuorodos. Jis tiesiog generuoja mintis, bet… grafomanas irgi generuoja mintis.

Lietuvoje dažnai būna taip, kad atsiradus naujovei, ji imama simuliuoti. Tai ne kūrimas, o metodo atkartojimas, nesuprantant, kam to reikia, tik norint priraukti žmones. Galbūt ryšių su visuomene specialistai pasakė, kad blogas yra pigus būdas pritraukti žmonių, tai politikai ir imasi jų.

- Kokia teminių blogų padėtis Lietuvoje?

- Teminių blogų mažoka. Dalis įdomių projektų lieka nepastebÄ—ti, nes žiniasklaidos marketingo priemonÄ—s Lietuvoje nÄ—ra iÅ¡vystytos – žmonÄ—s nemoka pritraukti auditorijos. Ä®domÅ«s blogai atrandami tik per nuorodas, per asmeninius kontaktus. Nepastebima lieka „underground“ muzikos publika, kuri turi įdomių minčių ir jas skelbia internete. Tie žmonÄ—s, kaip pasakytų rusai yra „plačiai žinomi siauruose sluoksniuose“. Nors man toks nežinomumas yra malonesnis už marketinginį blogo vardo naudojimÄ….

- Kodėl jų nėra?

- Tam, kad žmogus pradėtų kurti, jame turi kažkas apsiversti. Matyt Lietuvoje to kažko yra labai mažai. Mums užtenka energijos imituoti, simuliuoti, kurti pseudoblogus, bet pasižiūrėjus iš arčiau, randi tuštybę. Trūksta svetimos informacijos kūrybiško panaudojimo. Matyt, čia visos visuomenės problema.

- Ar blogeriai gali pasiekti konkrečių rezultatų?

- GalbÅ«t ir gali sukelti kokį neesminį pokytį, bet ar laimÄ—tų blogeriai vieÅ¡uosius pirkimus, abejoju. PrieÅ¡ rinkimus suorganizavus akcijÄ…, ji bÅ«tų kÅ«rybiÅ¡kai panaudota vieÅ¡uosiuose ryÅ¡iuose. ŽemÄ—lapis padeda keliauti aplink pasaulį, bet vien su juo nepakeliausi – tas pats ir su blogais. Tai tÄ—ra pagalbinÄ— priemonÄ— rezultatams siekti. Be blogo reikia smegenų, komandos, skaitytojų. Galima sugalvoti Å¡auniÄ… idÄ—jÄ…, bet jeigu ji neaktuali daugumai žmonių, ji liks neįgyvendinta.

– Blogai populiarÄ—ja. Kaip jie gali paveikti tradicinÄ™ Lietuvos interneto žiniasklaidÄ…?

- Jie gali tik jÄ… papildyti. Žinoma, yra keliama fundamentali mintis, kad blogai yra vienintelÄ— tikra žiniasklaida, nes jie vieninteliai nepriklausomi. Bet yra problema – kai per daug nepriklausomybÄ—s, dažnai tai pavirsta nepriklausomybe nuo sveiko proto. TradicinÄ— žiniasklaida yra bÅ«tina – ji palaiko nuosaikumÄ…, tradicijas. Bet jÄ… papildyti visuomet galima, kÄ… ir daro informacinÄ—s technologijos.

Žiniasklaida naudojasi blogų populiarumu, jie dabar tarsi madingas priedas prie interneto naujienų portalų. Taip pat tradicinÄ— žiniasklaida juose atrado pigų informacijos Å¡altinį. Blogo autoriui užtenka to, kad jis yra paminÄ—tas, o panaudojama informacija dažnai bÅ«na paruoÅ¡ta profesionaliai ir įdomiai – tokios net žurnalistai nepateikia.

- Kokia blogų nauda žmonėms?

- Tam tikrose sferose be blogų būtų sunku išsiversti, ypač informacinėje terpėje. Tiesa, žurnalistai dar gali be jų dirbti. Jeigu žlugs internetas, žurnalistika dar liks. Blogai padeda atrinkti informaciją, kuri yra aktuali. Dirbu žurnalistinį darbą, taigi bloguose sužinau, kas yra aktualu žmonėms, kuo jie domisi. Atsirinkus dominančią sferą ir numetus informacinį triukšmą, galima sužinoti daug naudingų dalykų.

- Kaip žmonėms atsirinkti, kokia informacija yra vertinga?

- Informacija visuomet yra subjektyvi. Mes jÄ… skaitome, nes ji yra subjektyvi. Jeigu laikraÅ¡tis paraÅ¡ytų „dukart du yra keturi“, niekam nebÅ«tų įdomu. Tereikia mokÄ—ti atsirinkti – reikia galvoti, tikrinti Å¡altinius. Kad nepasiklystų blogų terpÄ—je, žmogus turi turÄ—ti bent jau minimalių žurnalistinių įgÅ«džių. Reikia žiÅ«rÄ—ti, kÄ… apie tÄ… patį įvykį raÅ¡o kiti, kaip komentuojama. Niekur negalima visiÅ¡kai pasitikÄ—ti pateikiama informacija, jÄ… reikia apdoroti. Bet jeigu perskaitai dezinformacijÄ… ir į jÄ… nekreipi dÄ—mesio, ji nekenkia.

- Ar blogams užtenka profesionalumo?

- Labai trÅ«ksta. Galima atvirkščiai apversti šį teiginį – profesionalumo sunku surasti, taigi tenka nuleisti kartelÄ™ į apačiÄ…. Lietuvoje žmonÄ—s sunkiai paaiÅ¡kina tai, kÄ… galvoja, jie nemoka raÅ¡yti ir įdomiai pateikti informacijos.

Jeigu įdomu: pirmoji, antroji, trečioji ir ketvirtoji interviu ciklo dalys

Kategorija: VIP | Komentarų: 4

Komentavimas leidžiamas tik registruotiems vartotojams.