2013-05-20
Pirma “Millenium” trilogijos dalis nepateisino lÅ«kesÄių, antra patiko, o Å¡tai treÄia buvo pati įdomiausia. Nors istorija jau kaip ir baigÄ—si, bet liko daug nežinomųjų, pvz., kur ir kÄ… veikia Salander dvynÄ— sesuo arba kaip seksis Bliumkvistui su naujÄ…ja meile. Be to, Å¡irÅ¡ių lizdas toks didelis, kad tikrai atsirastų kam kerÅ¡yti. Žinau, kad lyg ir yra dar vienas knygos rankraÅ¡tis, bet S. Larssono giminaiÄiai peÅ¡asi ir niekas jo neiÅ¡leidžia.
Stieg Larsson “Mergina, kuri užkliudÄ— Å¡irÅ¡ių lizdÄ…”
Teismas. Visada bijau knygų, kuriose apraÅ¡omas teismo procesas. Skaityti apie tai, kaip kažkas liudija baisiai neįdomu. Imdamasi Å¡ios dalies žinojau, kad tai neiÅ¡vengiama. Labai džiaugiausi, kad knyga jau į pabaigÄ…, o teismo proceso dar nÄ—ra – vadinasi, jis bus trumpas. Taip ir buvo – teismas apraÅ¡ytas trumpai ir nenuobodžiai, už kÄ… skiriu didelį pliusÄ….
Ä®domumas. SkaiÄiau ir vis galvojau – juk tie 700 psl yra iÅ¡ esmÄ—s apie tÄ… patį. Skaitytojas jau iÅ¡ pat pradžių žino, kad yra toks skyrius saugumo policijoje ir kÄ… jis veikia. VÄ—liau tÄ… iÅ¡siaiÅ¡kina Bliumkvistas, taigi vÄ—l sužinome tÄ… patį. Tada apie tai kalbasi policija. Na, atsiranda vis naujų detalių, bet intrigos tai kaip ir nÄ—ra. Bet skaityti žiauriai įdomu ir nÄ— kiek netrikdo, kad kelis kartus aiÅ¡kinamas tas pats dalykas. Žodžiu, talentingas buvo raÅ¡ytojas, amžinÄ… jam atilsį.
Vertinu 10/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 81
2013-05-15
Kadangi jau įpusÄ—jau treÄiÄ… “Millenium” dalį ir supratau, kad ji yra tiesiog antrosios tÄ™sinys, galiu įverinti ir “MerginÄ…, kuri žaidÄ— su ugnimi”. Å i man buvo daug įdomesnÄ— už pirmÄ…jÄ…. Veiksmas vystÄ—si greiÄiau, nebuvo ilgų ir nuobodžių narpliojimų, o ir raÅ¡ytojas atskleidÄ— daug detalių apie LisbetÄ….
Stieg Larsson “Mergina, kuri žaidÄ— su ugnimi”
Bliumkvistas. Tas tai kiša kur papuola. Negana to, kad visą laiką yra savo kolegės Erikos meilužis, pirmojoje dalyje smagiai leido naktis su Lisbeta ir laikina kaimyne, dabar gi dar sugalvojo duotis su moterimi, kurios pirmojoje dalyje ir ieškojo. Nepaisant šio fakto, jis man vis dar atrodo nuobodyla.
Lisbeta. Gaila, bet jos antrojoje dalyje mažai. Å iek tiek pradžioje ir antroje pusÄ—je. O visÄ… likusį laikÄ… buvau priversta spÄ—lioti, kas gi iÅ¡ tikrųjų nutiko – nuÅ¡ovÄ— mergina 3 žmones ar ne? Apie LisbetÄ… Å¡ioje knygoje pateikta labai daug detalių – iÅ¡ pradžių iÅ¡ žiniasklaidos pusÄ—s, vÄ—liau iÅ¡ jos paÄios. TurbÅ«t nekeista, kad faktai skiriasi kaip diena ir naktis :) O Å¡iaip mergina knygos pabaigoje pasirodo kaip tikras supermenas. Tai man buvo viena netikroviÅ¡kiausių vietų, bet vis primenu sau, kad tai – tik romanas. S. Larssonas pateikia daug detalių, jo kÅ«ryba dažnai persipina su realiais faktais (pvz., prekybos žmonÄ—mis statistika), tai skaitydama dažnai pamirÅ¡tu, kad Äia tik grožinÄ— literatÅ«ra.
P.S. TreÄia dalis man bent jau Å¡iuo metu patinka labiausiai :)
Vertinu 10/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 7
2013-05-13
Pagaliau ir aÅ¡ prisiruoÅ¡iau perskaityti “Millenium” trilogijÄ…. Apsisprendžiau nevertinti pirmos dalies neperskaiÄiusi antros, o antros – nesusidariusi nuomonÄ—s apie treÄiÄ…. Å iaip ar taip, knygos smarkiai susijusios viena su kita. Taigi, Å¡iuo metu esu jau pradÄ—jusi treÄiÄ…jÄ… dalį ir galiu drÄ…siai vertinti.
Stieg Larsson “Mergina su drakono tatuiruote”
Viltys. Kadangi apie Å¡iÄ… trilogijÄ… girdÄ—jau vien teigiamus atsiliepimus ir pagyras, tikÄ—jausi kažko TOKIO. ÄŒia panaÅ¡iai kaip su piramidÄ—mis. Skaitai skaitai apie jų didybÄ™, galybÄ™ ir visa kitÄ…, o nuvažiuoji ir pamatai kelias dideles akmenų krÅ«vas (Äia bent jau man taip atrodÄ—). Na, įdomu, įspÅ«dinga, bet iÅ¡ tikrųjų tikÄ—jaisi kažko daugiau. Taip ir su pirma dalimi. Pirmus 200 puslapių atvirai nuobodžiavau. TiesÄ… sakant, nuobodžiavau iki tos vietos, kai prasidÄ—jo programiÅ¡Ä—s-tyrÄ—jos ir oficialiai neveiksnios LisbÄ—tos nuotykiai su jos globÄ—ju. Nes nuo ten veiksmas Ä—mÄ— sklisti greitai ir visomis kryptimis.
Nereikalinga. Gaila, kad trilogijos autorius jau anapus – talentÄ… turÄ—jo žmogus. Bet taip pat labai mÄ—go leistis į smulkmenas. Å tai Å¡ioje knygoje žurnalistas Mikaelis Bliumkvistas narplioja vienÄ… senÄ… bylÄ… prisidengÄ™s tuo, kad raÅ¡o knygÄ… apie vienÄ… giminÄ™. Tai Å¡tai ta priedanga skaitytojui kaip ir nÄ—ra įdomi, bet ne – raÅ¡ytojas baisiausiai ilgai ir nuobodžiai pasakoja apie giminÄ… iki pat 17-to amžiaus. Vajetau, kaip buvo nuobodu. Jeigu ne vis kas kažkiek puslapių įsiterpianti Lisbetos linija, kaži, ar knygÄ… bÅ«Äiau įveikusi. Ä®tariu, kad raÅ¡ytojas (kuris iÅ¡ tiesų buvo žurnalistas) M. BliumkvistÄ… “pagamino” pagal save. Bent jau pastarasis man atrodo nuovokus, teisingas ir Å¡iek tiek nuobodokas. Bet linkÄ™s rizikuoti, kai reikia. Gera atsvara Lisbetai.
Vertinu 8/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 7
2013-05-02
Å iaip jau knygos paaugliams įprastai skaitosi labai greitai. “SieloneÅ¡Ä™” krimtau gana ilgai ir ne dÄ—l apimties. Gal buvo neskaitadieniai, o gal ir knyga nÄ—ra tokio lygio kaip tos paÄios autorÄ—s serija apie vampyrus. IÅ¡kart visiems sudvasintiems kritikams primenu, kad tiek “SieloneÅ¡Ä—”, tiek “SaulÄ—lydžio” serija yra skirta paaugliams, taigi jei skaitote tokio lygio knygas ir žiÅ«rite tokius filmus, bent jau turÄ—kite proto nelyginti jų su knygomis, skirtomis subrendusiems žmonÄ—ms.
Stephenie Meyer “SieloneÅ¡Ä—”
Guma. Knyga neplona, beveik 700 puslapių. Deja, kad ir kaip mÄ—gÄiau ilgas istorijas, Å¡ita buvo gerokai per daug iÅ¡tÄ™sta. IdÄ—ja, kad žmonÄ—se įsikÅ«nijÄ™ nepiktybiniai padarai iÅ¡ kitos planetos, visai įdomi. Viena siela buvo įleista į merginos kÅ«nÄ… ir supranta, kad žmogus niekur nedingo. Mergina liko galvoje ir gali kalbÄ—tis su siela. Žodžiu, tarsi du asmenys viename kÅ«ne. Tai va tas dvilypis padaras tiek ilgai keliauja ieÅ¡koti urvuose besislapstanÄių žmonių, o nukeliavÄ™s tiek ilgai yra smerkiamas, kankinamas ir bandomas nužudyti, kad skaitant nori nenori ima žiovulys.
Visata. Man labai įdomu, kaip žmonÄ—s įsivaizduoja egzistencijÄ… kitose planetose. Å tai S. Meyer turi fantazijos neparaÅ¡yti apie žalius žmogeliukus. Jos sukurtos gyvybÄ—s formos kitose planetose (tose, kuriose “valdžiÄ…” perÄ—mÄ— sielos) įdomios, netgi norÄ—josi daugiau paskaityti, nors tai ir neesminis dalykas knygoje. Bet vis tiek turiu priekaiÅ¡tų – kažkodÄ—l visi kiti irgi yra daugialÄ…sÄiai organizmai, iÅ¡ kažkur gimstantys ir kažkaip mirÅ¡tantys. Per daug žmogiÅ¡ka. NebÅ«tinai kitur yra tie patys elementai, taip pat besijungiantys kaip ŽemÄ—je. Ir cheminiai procesai nebÅ«tinai tokie patys. TodÄ—l velniai žino, kokios gali bÅ«ti protingos gyvybÄ—s formos kitur. Pvz., “Soliaryje” pavaizduota Å¡is tas gerokai įdomesnio :)
Vertinu 6/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 5
2013-04-27
Vajetus, jau vienuolikta Sukės knyga, o aš vis dar jas skaitau. Bet iš tiesų jau net ne dėl įdomumo, o iš įpratimo, nes turinys kartojasi, veiksmo mažai ir net vampyrai pasidarė kažkokie nuobodūs. Dar liko dvi knygos, iš kurių paskutinė net neparašyta.
Charlaine Harris “Mirties valanda”
Ä®kvÄ—pimas. RaÅ¡ytojos įkvÄ—pimas kažkur dingo. TurbÅ«t pusÄ™ knygos sudaro ne įvykiai, o apraÅ¡ymai, kÄ… SukÄ— valgo ir kaip rengiasi. AnksÄiau Å¡ios detalÄ—s buvo tarsi kelios dÄ—lionÄ—s detalÄ—s, rodanÄios merginos bÅ«dÄ…. Na, tipo, tokia kieta viÅ¡tytÄ— :) Bet apie tai skaityti nuolat… Na jau ne, aÄiÅ«. Naujų herojų nÄ—ra (tik keli epizodiniai), pikantiÅ¡kų scenų vos dvi, o visas menkas veiksmas sukasi apie tuos paÄius politinius vampyrų ir giminiÅ¡kus fÄ—jų santykius. Žodžiu, apie paÄius neįdomiausius dalykus.
Erikas. Å itas tÅ«kstanÄio metų senumo vikingas pagyvindavo net ir neįdomesnes knygas. Bet ir tas pasidarÄ— kažkoks mÄ—mÄ—! Kadangi vampyrai, mano nuomone, mÄ—mÄ—s bÅ«ti neturi, knyga visiÅ¡kai smuko akyse. O dar kvaiÅ¡elÄ— SukÄ— atsiribojo nutraukdama kraujo ryšį… Ech, jau bijau pagalvoti apie likusias knygas :(
Vertinu 4/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 5
2013-04-24
Pastarosiomis savaitÄ—mis turiu Å¡iek tiek laiko skaityti, bet visai nÄ—ra kada raÅ¡yti. O neapraÅ¡yti knygos ir skaityti kitas toliau nieko gero – labai greitai pasimirÅ¡tu, kÄ… norÄ—jau pasakyti. Gerai, kad “Kelio” sukeltas įspÅ«dis taip greit iÅ¡ galvos neiÅ¡dulka.
Cormac McCarthy “Kelias”
Filmas. Retai taip būna, kad pamatau filmą, o tik po kurio laiko skaitau knygą. Abu buvo puikūs. Išties keista, kaip dėmesį gali prikaustyti istorija, kurioje nėra nei įspūdingų scenų, nei įdomių dialogų, nei paaiškinimų. Tik du žmonės, šiek tiek prisiminimų (kurie nepaaiškina nieko), aplinkos aprašymai ir kelionė.
IÅ¡likimas. O Å¡iaip knyga yra apie iÅ¡likimÄ…. Ne tik gyvasties palaikymÄ…, bet ir sugebÄ—jimÄ… iÅ¡likti žmoniÅ¡ku. Mat po kažkokio baisaus įvykio žemÄ—je viskas iÅ¡degÄ—. Kaip iÅ¡liko gyvų žmonių – neaiÅ¡ku. KodÄ—l įvyko katastrofa – neaiÅ¡ku. AiÅ¡ku tai, kad labai greitai žmonÄ—s, norÄ—dami iÅ¡likti gyvi, žengÄ— didelį žingsnį atgal. SusibÅ«rÄ— gaujos, dauguma nesibodi bÅ«ti kanibalais. Viskas, kas liko nesudegÄ™, yra iÅ¡plÄ—Å¡ta. Keliaujantiems tÄ—vui ir sÅ«nui svarbus kiekvienas radinys. Nesvarbu, kas tai bÅ«tų – ar peiliuko geležtÄ—, ar plastiko gabalas, ar sudžiuvÄ™ obuoliai. Taip, po truputį stumdamas du žmones keliu ir pakelÄ—mis, raÅ¡ytojas mums papasakoja, kaip gali bÅ«ti baisu. Ir kaip svarbu yra iÅ¡likti žmogumi.
Vertinu 10/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 375
2013-04-15
Daugiau tokių knygų! Kai pamaÄiau, kad “Timbuktu” yra to paties raÅ¡ytojo, kaip “Kalifo rÅ«mai” ir “TÅ«kstanÄio ir vienos nakties Å¡alyje”, supratau, kad aÅ¡ jos noriu. Nežinau, kas man labiau patinka – pasirenkamos pasakojimo temos ar raÅ¡ymo stilius, bet kartu Å¡is derinys nepakartojamas. “Timbuktu”, kaip ir kitos jo knygos, nÄ—ra tokia, kad atsisÄ—di ir perskaitai vienu ypu. Å itÄ… knygÄ… reikia valgyti, o ne suÄ—sti :)
Tahir Shah “Timbuktu”
Eldoradas. Timbuktu, kad ir kaip mistiÅ¡kai beskambÄ—tų, iÅ¡ tiesų tÄ—ra miestas Afrikoje, Malyje. TaÄiau prieÅ¡ 200 metų europieÄiai įsivaizdavo, kad tai tarsi koks Alfrikos Eldoradas, aukso miestas. IÅ¡ tiesų Timbuktu tebuvo lÅ«Å¡nų iÅ¡ molio krÅ«va su savo karaliumi. Bet gobÅ¡uolių anglų, prancÅ«zų ir kitų Å¡alių gyventojų vaizduotÄ—s buvo taip įaudrintos, kad siuntÄ— ekspedicijas viena po kitos. Tik va, dykumoje iÅ¡lepÄ—liams europieÄiams iÅ¡gyventi nelengva, todÄ—l visi patys pasilaidojo smÄ—lynuose arba tuose paÄiuose smÄ—lynuose juos palaidojo vietiniai.
Robertas Adamsas. Londone atsiradus amerikieÄiui jÅ«reiviui (ponui Adamsui), kuris tvirtino, jog buvo aplankÄ™s Timbuktu, visi Ä—mÄ— labai smalsauti. Dideliam aukÅ¡tuomenÄ—s nusivylimui buvo papasakota, kad jokio aukso Timbuktu nÄ—ra. Å tai Å¡i istorija ir yra pagrindinÄ— knygos aÅ¡is. Ji bÅ«tų gana nuobodoka, jeigu ne raÅ¡ytojo sumanymas Å¡iÄ… linijÄ… apipinti kitomis, smulkesnio kalibro, bet ne kÄ… mažiau intriguojanÄiomis istorijomis iÅ¡ to meto londonieÄių gyvenimo.
Londonas. Och, kaip man patiko skaityti apie 200 metų senumo LondonÄ…! IÅ¡protÄ—Äiau, jei dabar tektų jame gyventi, bet pamatyti labai norÄ—Äiau. Visas taisyklių ir korsetų suvaržytas alpstanÄias damutes, iÅ¡sipuoÅ¡usius dendžius, keistokÄ… princÄ… regentÄ…, gal net nueiÄiau į tų laikų pramoginius renginius – nusikaltÄ—lio korimÄ… arba vieÅ¡Ä… lavono skrodimÄ…. RaÅ¡ytojas nepakartojamai pasakoja apie miestÄ… ir žmones, tiesiog viskÄ… akyse matau. Ir nemažai žinių gavau – tiek iÅ¡ knygos, tiek iÅ¡ “Google”. Buvo taip įdomu, kad nepasiklioviau vien raÅ¡ytojo fantazija atmieÅ¡ta istorija ir dažnai lindau į internetÄ… faktų tikslintis.
Vertinu 10/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 357
2013-04-07
Va taip ir bÅ«na, kai skaitau elektroninÄ™ knygÄ… pažiÅ«rÄ—jus vien į pavadinimÄ… ir neskaiÄiusi anotacijos. TikÄ—jausi kažko vampyriÅ¡ko ar bent jau neblogo detektyvo, o gavau prastÄ… knygÄ… paaugliams. Tiesa, detektyvÄ…, kurio pabaigÄ… nuspÄ—jau vos susidÅ«rusi su vienu pagrindinių veikÄ—jų. Matyt, įtakÄ… padarÄ— filmas “The Island“. TurbÅ«t ne man vienai, nes pastatytas jis 4 metais anksÄiau, nei paraÅ¡yta knyga.
Sophie McKenzie “Kraujo ryÅ¡iai”
Siužetas Du 15-os metų paaugliai iÅ¡siaiÅ¡kina, kad su jais kažkas ne taip. Nuo merginos tÄ—vai kažkÄ… slepia, o vaikinas, nors ir gyvena vargingiau, visÄ… laikÄ… turi asmens sargybinį. Iki kokio treÄdalio skaityti, užmerkus akis prieÅ¡ visas banalybes (jo, 15 metų gyveni su asmens sargybiniu, nors mama negali net mobilaus telefono nupirkti, ir tik dabar susidomÄ—jai, kodÄ—l?!), buvo visai įdomu. IÅ¡aiÅ¡kÄ—jus visai esmei (tuo paÄiu ir pabaigai), pasidarÄ— nuobodu, o veiksmas vis kvailÄ—jo ir kvailÄ—jo.
Intrigos. Jos tokio lygio “oi, nuÅ¡ovÄ—… o gal nenuÅ¡ovÄ—?”, “oi, tuoj mane pabuÄiuos… bet ne, nepabuÄiuos”… Nu laaabai įdomu. Dar juokinga buvo skaityti apie planus, kaip įsiveržti į vienÄ… labiausiai saugomų pastatų po žeme. Tiesiog genialus 15 metų merginos planas su tokia daugybe spragų, kad autorÄ— pati poroj vietų susipainiojo jas bekamÅ¡ydama ir galų gale apsimetÄ—, kad jų nÄ—ra. Ar planas pavyko? Na, o kaipgi kitaip :)
Paaugliai. Å iaip jau aÅ¡ manau, kad knygos paaugliams neturÄ—tų bÅ«ti tokios prastos. Ir buÄinių per mažai. Tik vienas. Ir tai – pabaigoje. O ir pabaiga prastoka. Dviejų veikÄ—jų likimas neaiÅ¡kus, pagrindiniai, vos spÄ—jÄ™ susimylÄ—ti (ok, pirmÄ… ir paskutinį kartÄ… per visÄ… knygÄ… pasibuÄiuoti) – iÅ¡skirti. Pffff. Dabar visada skaitysiu anotacijas.
Vertinu 4/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 7
