Karin Alvtegen “Å eÅ¡Ä—lis”

2013-04-05

Labai taupiau Å¡itÄ… knygÄ…, nes tai paskutinÄ— neskaityta Alvtegen knyga. Daugiau jų nÄ—ra iÅ¡ viso. Vadinasi, teks ilgai laukti, kol paraÅ¡ys ir iÅ¡vers… Kaip visada, perskaičiau su didžiausiu malonumu.

Karin Alvtegen “Å eÅ¡Ä—lis”

Ä®vykiai. “Å eÅ¡Ä—lyje” daug svarbių, vienas su kitu persipynusių įvykių. Visi jie ima narpliotis iÅ¡ didžiulio kamuolio tuomet, kai mirÅ¡ta paprasta moterÄ—lÄ—, daug metų dirbusi tarnaite raÅ¡ytojo, Nobelio premijos laureato, namuose. Pasirodo, nei paralyžiuotas raÅ¡ytojas, nei jo žmona nÄ—ra tokios jau Å¡ventos karvÄ—s. O sÅ«nus, gyvenantis iÅ¡ tÄ—vo raÅ¡liavų ir ignoruojantis žmonÄ… su dukra, sužinos, kaip iÅ¡ tikrųjų paauglystÄ—je mirÄ— jo sesuo. ÄŒia dar įsipainioja niekam nežinomas vaikinukas, kuriam mirusi tarnaitÄ— viskÄ… palieka testamentu, ir prasigÄ—rÄ™s diedas, suvaidinantis knygos pabaigoje esminį vaidmenį. Žodžiu, veikÄ—jų daug ir jei bent vieno linija iÅ¡nyktų, subyrÄ—tų visa knyga.

Mirtys. Jų knygoje daug: pradžioje mirÅ¡ta tarnaitÄ—, praeityje mirÄ— raÅ¡ytojo dukra ir dar kai kas, o pabaigoje mirÅ¡ta pats raÅ¡ytojas (atsipraÅ¡au, kad atskleidžiau neskaičiusiems, bet jis juk merdÄ—jo nuo pirmų puslapių…) ir dar du asmenys. Vienas gana įspÅ«dingai :) K. Alvtegen “Å eÅ¡Ä—lyje” tikrai pasistengÄ—. Bet nepersistengÄ—. Mane ima siutinti, kai knygoje viskas tampa taip painu, kad norisi kuo greičiau atsiversti pabaigÄ… ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuris dÄ—l ko kaltas. ÄŒia gi surastas nervų tampymo ir kantrybÄ—s iÅ¡laikymo balansas, todÄ—l skaičiau ilgai ir pasimÄ—gaudama.

Psichologija. TurbÅ«t kartojuosi, bet labiausiai K. Alvtegen knygose man patinka sudÄ—tingi, bet kiekvienam labai artimi veikÄ—jų charakteriai. NeiÅ¡tikimybÄ—s, apleistų vaikų, apgavysčių, nusivylimo temos turbÅ«t anksčiau ar vÄ—liau paliečia kiekvienÄ…. Tik va, paguodos jos knygose nerasi, užtat moralas visada tas pats “ylos maiÅ¡e nepaslÄ—psi”.

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 113

Paulo Coelho “RankraÅ¡tis, rastas Akroje”

2013-04-03

PaauglystÄ—je labai mÄ—gau P. Coelho. Patiko ir “Alchemikas”, ir “Veronika ryžtasi mirti”, o labiausiai patiko “Penktasis kalnas”. Greičiausiai tuo metu minčių kratiniai, pavadinti romanais, man buvo tai, ko reikÄ—jo. Po to dar perskaičiau kelias knygas ir nusibodo. Be to, mane erzina religinÄ— tematika, kurios vis daugiau ir daugiau. Šįkart pabandžiau trumpam sugrįžti į praeitį ir kÄ… gi – nelabai kas pasikeitÄ—. Tai ne knyga, o minčių srautas. Tiesa, yra ir gerų, bet aÅ¡ jau seniai iÅ¡augusi iÅ¡ to etapo, kai stiprybÄ—s semiamasi pamokančiuose tekstuose.

Paulo Coelho “RankraÅ¡tis, rastas Akroje”

Turinys. Žodžiu, JeruzalÄ—s aikÅ¡tÄ—je prieÅ¡ karÄ… sÄ—di iÅ¡minčius ir pasakoja. ŽmonÄ—s klausia, o jis pila iÅ¡mintingus tekstus. Apie meilÄ™, vienatvÄ™, apie sÄ—kmÄ™, grožį ir pralaimÄ—jimÄ…, ir dar daug kitų dalykų. Å tai iÅ¡ tokių trumpų tekstukų ir sudaryta knyga. Vieni jų tikrai įkvepia ir pagalvoji “bet gi tikrai!”, kiti – skystoki. Jei atmestume sapaliones apie dieviÅ¡kÄ…jÄ… energijÄ…, gal bÅ«tų ir geriau.

Kaina. Kartais, skaitydama kokį knygos PDF’Ä…, pagalvoju – ech, gaila, kad nepirkau popierinÄ—s. Bet Å¡tai kai knygelei perversti pakanka geros valandos, na, ok, labiau gilinantis – poros, o ji kainuoja virÅ¡ 27 litų ir dar yra tiesiog eilinis “gražių minčių” kratinys, aÅ¡ džiaugiuosi, kad skaitau tik PDF’Ä…. Manau, kad tokias knygas reikia pirkti paauglÄ—ms, mÄ—gstančioms savo facebook nuotraukose raÅ¡yti visokias giliamintiÅ¡kas frazes. Užtektų ilgam :)

Vertinu 5/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 7

Justinas Žilinskas “KGB vaikai”

2013-03-28

KodÄ—l nusipirkau Å¡itÄ… knygÄ…? Ogi dÄ—l anotacijos ir pagyrų. Dar ir dÄ—l nostalgijos. 1996 metais buvau dar tik į paauglÄ™ virstanti mergaitÄ—, bet peidžerius, telefonus-plytas ir kasetes prisimenu puikiai. Deja, buvo patenkintas tik prisiminimų apie tuos laikus poreikis, o iÅ¡ pačios knygos tai toks pÅ¡Å¡Å¡Å¡… Ne veltui tie, kurie labiausiai jÄ… gyrÄ—, tuo pačiu yra ir prisipažinÄ™, kad nedaug tų knygų teskaito :)

Justinas Žilinskas “KGB vaikai”

Lietuviai. Labai bijojau, kad knyga nebÅ«tų a la MalÅ«kas. Ne, taip blogai tikrai nebuvo. Bet jei lygintume su kitais lietuviais, pvz., Sabaliauskaite ar tuo pačiu Tapinu, nors žanrai visų trijų skirtingi, Å¡iuos du drÄ…siai rekomenduočiau užsieniečiui, o Å¡tai Žilinsko knygos – ne. RaÅ¡ytojas iÅ¡vengÄ— daugumai lietuvių bÅ«dingų pasigraudenimų, bet vietoj jų radau tiek daug nereikalingų palyginimų ir tokių pagalvojimų, kokių turbÅ«t nÄ— vieno piliečio makaulÄ—j nerastum. Na, pvz., kÄ… galvoja mergina, apsivilkusi “Å¡velnų, lengvos italiÅ¡kos moheros ryÅ¡kiai oranžinį megztukÄ…“: “Jeigu čia viskas taip pilka, aptriuÅ¡Ä™ ir nemiela, tebÅ«siu aÅ¡ pati saulytÄ—. Hmmm… O juk “dÄ—dÄ— Vladas” mane taip ir vadindavo – “Rasyte saulyte”, nors man taip norÄ—josi, kad tartų tvirtÄ… ir gaivų – “Rasa”. MÄ—gau savo vardÄ… – juk maža pasaulyje tobulesnių dalykų už rytinį vandens laÅ¡Ä…, blizgantį ant lapų“. Nu kaip, jau įsivaizduojate rasos laÅ¡elį? AÅ¡ tai ne, mane Å¡iek tiek supykino. Knygoje tokių banalybių ojojoj kiek.

Detektyvas. Pati idÄ—ja tai visai nebloga. Tokia, sakyčiau Hoeg’o stiliaus (idÄ—ja, ne knyga!). Blogiečiai ir geriečiai tik keičiasi vietom, tik persekioja, tik grasina. Ir merginos sugebÄ—jimai neblogai sugalvoti bei pati visa istorija su KGB. Žodžiu, idÄ—ja gera, skaitosi lengvai, tik apipavidalinimas nekoks.

1996 m. Knygoje labai daug faktų iÅ¡ tų metų – automobiliai, banditai, bizniukai, GariÅ«nai, telefonai, apranga, interjeras, telefonai ir viskas taip smulkiai smulkiai. Deja, pvz., kasečių palyginimai labai ne vietoje :) TurbÅ«t pakartosiu daugumÄ…, bet virÅ¡elis tai superinis. Vien dÄ—l jo knygÄ… vertÄ… turÄ—ti. Kas gyvai nematÄ—, tai ta kasetÄ— ne nupieÅ¡ta – virÅ¡elis dvigubas, su skylÄ—mis – atrodo kaip tikra. Primena, kaip kasetes nuomodavomÄ—s ir per vidiakÄ… žiÅ«rÄ—davom :)

Vertinu 5/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 105

Mark Twain “Jankis karaliaus ArtÅ«ro dvare”

2013-03-27

Iš tiesų tai nežinau, kodėl perskaičiau šitą knygą. Gal dėl to, kad neseniai vieną jau numečiau įtrečdalėjus, o man taip retai būna, tai susigėdinau ir prisiverčiau perskaityti iki galo. Dabar galvoju, kad tiesiog sugaišau laiką, kurį būčiau išnaudojusi geresnei knygai. Bet kokiai knygai. Nes blogesnė jau vargu ar begali būti.

Mark Twain “Jankis karaliaus ArtÅ«ro dvare”

Fantastika. TvenÄ…, kaip ir dauguma kitų žmonių, žinau iÅ¡ Tomo Sojerio nuotykių. Pasirodo, Å¡itas dÄ—dulÄ— yra paraÅ¡Ä™s ne tik linksmų knygų vaikams (TomÄ… Sojerį vaikystÄ—je tikrai mÄ—gau ir skaičiau daug kartų), bet ir visiÅ¡ko briedo. “Jankis karaliaus ArtÅ«ro dvare” yra pirmoji knyga, kur kažkas keliauja laiku, o paraÅ¡yta ji 1889 m., taigi mums tiek karaliaus ArtÅ«ro, tiek keliautojo laikas yra gÅ«di ir visiÅ¡kai neaktuali praeitis. Negana to, nukeliavimas laiku yra ne tiesiog smagi fantastika, o atviras siekis sukritikuoti ankstyvuosius viduramžius, kuriuos Tveno laiku daug kas idealizavo. Manau, kad jei raÅ¡ytojas bÅ«tų atsisakÄ™s moralizavimo, knyga jam bÅ«tų pavykusi.

Kritika. Tveno herojus Bosas visÄ… laikÄ… piktinasi Å¡eÅ¡tojo Å¡imtmečio žmonių tamsumu, papročiais, bodisi riteriais, luomais, Bažnyčia, kastomis, baisisi maistu ir apskritai viskuo, kÄ… pamato. Kritikos, bambÄ—jimo ir moralizavimo knygoje tiek daug, kad pradeda siutinti. Be to, viskas paraÅ¡yta pačiu nuobodžiausiu pasaulyje stiliumi. Ilgi ir bereikÅ¡miai dialogai, dar ilgesni ir bereikÅ¡miÅ¡kesni monologai, svarstymai, veikÄ—jo pÅ«timasis, gyrimasis, nuolatinis “Å¡ių” laikų aukÅ¡tinimas. Nuobooooodu. Be to, taip smarkiai Å¡aipomasi iÅ¡ viduramžių, kad netyčia yra paÅ¡iepiamas ir devynioliktas amžius.

Vertinu 1/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 313

Erin Morgenstern “Naktinis cirkas”

2013-03-18

Labai lengva tapti Å¡ios knygos gerbÄ—ju. DÄ—l to jų visai nemažai pasaulyje ir yra. PieÅ¡iamos iliustracijos, rengiami teminiai vakarÄ—liai, radau jau ir atvirukų komplektÄ…. Skaičiau knygÄ… lÄ—tai, atidžiai kiekvienÄ… detalÄ™. Ä®sivaizdavau kiekvienÄ… spalvÄ…, kvapÄ…, jausmÄ…. O jų čia daug… labai daug. DÄ—l to galvoje liko daugiau paties naktinio cirko, o ne jame besivystančios istorijos, nors Å¡i irgi nuostabi.

Erin Morgenstern “Naktinis cirkas”

Spalvos. Juoda, balta. Raudoni Å¡alikai. Žalia suknelÄ—, pilkas kostiumas, tamsiai rudos garbanos, pilkai žalios akys. Bet daugiausia juodos ir baltos. Visas cirkas, visos jo palapinÄ—s, kurių yra begalÄ—s, visi artistų drabužiai – viskas juoda ir balta. Naktinis cirkas atvyksta nepraneÅ¡Ä™s ir veikia tik naktį. Jame tiek visko, kad nenuostabu, jog greitai įgyja po visÄ… pasaulį sekiojančių gerbÄ—jų bÅ«rį.

Kvapai. Cirkas kvepia laužo dūmais ir karamele. Cinamonu ir šokoladu. Paslaptimi. Cirke yra netgi palapinė, kurioje buteliukuose kvapų pavidalu išsaugotos istorijos. Atostogų prie jūros kvapas, žydinčio sodo kvapas, tamsos ir baimės kvapas.

Reginiai. Iliuzijos. Tokios, kad atrodo, jog tai burtai. O gal tai tikrai burtai? Tik atrodo kaip iliuzijos… Didžiulis baltas laužas. Stebuklingai atrodantys laikrodžiai. Akrobatai, nardantys palapinÄ—s palubÄ—se, o apačioje nÄ—ra apsauginių tinklų. KÅ«liais besivartantys dresuoti kačiukai. Ugnis, žiburiai, labirintai. ÄŒia atsirandančios, čia pranykstančios durys. Spalvas mainančios suknelÄ—s ir skausmingai lÄ—tai judančios statulos. Reginių knygoje begalÄ—, vaizduotÄ— pavargsta greičiau už akis.

Jausmai. Ir viskas, visas tas nuostabus cirkas – tik varžybų arena. Jis sukurtas tam, kad dviejų burtininkų mokiniai turÄ—tų kur varžytis. Žinoma, ne viskas taip paprasta. Žaidimo taisyklÄ—s neaiÅ¡kios, o jausmai, atsiradÄ™ vienas kitam, aiÅ¡kÅ«s kaip dienÄ…. AiÅ¡ku, tokia stebuklinga istorija negali turÄ—ti laimingos pabaigos. Nors ji nÄ—ra labai bloga. Jausmai liko. Ir cirkas liko. Žinau, kad jis – tik raÅ¡ytojos fantazija, bet labai norėčiau tokiame apsilankyti iÅ¡ tikrųjų :)

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 702

Aprilynne Pike “Kerai”

2013-03-17

Dar kelios valandos paaugliÅ¡kų-fÄ—jiÅ¡kų meilių ir bÄ—dų :) Kadangi skaitosi neįtikÄ—tinai greitai, tai nesinori mesti po vienos knygos. KÄ… gi, “Kerai” savo lygiu visiÅ¡kai nesiskiria nuo pirmosios dalies, “Sparnų”. O tai jau pliusas!

Aprilynne Pike “Kerai”

Avalonas. Tarp žmonių gyvenanti fÄ—ja LorelÄ— pagaliau pamato fÄ—jų karalystÄ™ – AvalonÄ…. Graži Å¡alis turÄ—tų bÅ«ti, tik santvarka tarp pavasario, vasaros, rudens ir žiemos fÄ—jų man nepatinka. Nepatinka ji ir Lorelei. Kadangi mergaitÄ— yra rudens fÄ—ja, ji mokosi to, kas rudens fÄ—joms ir priklauso – virti visokius stebuklingus ir gydančius viralus bei gaminti vaistus. Tiesa, nelabai sekasi… Na, ir dar Avalone yra nuostabusis fÄ—jų vyrukas, taigi ŽemÄ—je paliktas draugas natÅ«raliai užsimirÅ¡ta. AÅ¡ vis dar esu už fÄ—jų vyrukÄ…, nors jis irgi didesnis lepÅ¡is nei atrodÄ— iÅ¡ pradžių :)

PrieÅ¡ai. Be trolių atsiranda dar kažkas. Jie padeda apsiginti, bet fÄ—joms yra kažkuo nepatikimi. Kuo, Å¡ioje knygoje dar neaiÅ¡ku. Gal kada į rankas pateks trečioji dalis ir viskas iÅ¡aiÅ¡kÄ—s ten? Perskaičiau anotacijÄ… ir apsidžiaugiau, kad trečios dar neturiu. Smegenis gerai pravÄ—dino “Sparnai” ir “Kerai”, taigi kitas jau imčiau vertinti kritiÅ¡kiau negu derÄ—tų :)

Vertinu 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 92

Aprilynne Pike “Sparnai”

2013-03-16

NuoÅ¡irdžiau bandžiau įveikti U. Riccarelli „TobulÄ… skausmą“, bet ties trečdaliu užlūžau. Dabar paskaičiau, kad nuo trečdalio skaityti lengviau, tai gal pabandysiu dar kartÄ…. Nesu įpratus taip numesti knygų :) Kad ligoninÄ—j netektų taip baisiai liÅ«dÄ—t, pasigriebiau pirmÄ… pasitaikiusiÄ… el. knygÄ… ir tai buvo “Sparnai”. TikÄ—jausi lengvos fantastinÄ—s knygos, o gavau lengvÄ… fantastinÄ™ knygÄ… vaikams. Na, ok, ne vaikams, o jauniems paaugliams.

Aprilynne Pike “Sparnai”

PanaÅ¡umas. Pirmiausia, tai bÅ«tų gerai, jei leidÄ—jai knygos autorÄ—s pavardÄ™ užraÅ¡ytų didesnÄ—mis raidÄ—mis nei rekomendacijos autorÄ—s. Nes dabar galima pagalvoti, kad jÄ… paraÅ¡Ä— S. Meyer. IÅ¡ tiesų, tai net ir nežinant jokių pavardžių, galima taip pagalvoti. “Sparnai” yra beveik “SaulÄ—lydžio” analogas, tik pastarojoje vampyrai-vilkolakiai-žmonÄ—s, o čia fÄ—jos-troliai-žmonÄ—s. Ir veikÄ—jai keliais metais jaunesni, todÄ—l jų meilÄ—s ir aistros dar paprastesnÄ—s.

Apie kÄ…. Žodžiu, augo graži mergaitÄ— ir sužinojo, kad ji yra fÄ—ja. Draskosi vargÅ¡Ä— meilÄ—s trikampyje tarp žmonių berniuko ir fÄ—jų vyruko (aÅ¡ už fÄ—jų vyrukÄ…) ir kovoja su mirtinais prieÅ¡ais – troliais. Kaip sekasi su troliais ir kuriÄ… meilÄ™ ji pasirenka, sužinosite knygos pabaigoje. Bet knygų iÅ¡ viso yra keturios, todÄ—l pabaigos čia kaip ir nÄ—ra. Å tai ir viskas :) Knyga banaloka, bet paauglystÄ—je man bÅ«tų patikusi. Nespjoviau ir dabar, juo labiau, kad susiskaito vienu prisÄ—dimu.

Vertinu 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0

Eileen Chang “Geismas, atsargumas”

2013-03-08

Jau ne pirmÄ… kartÄ… pastebiu, kad jeigu filmas kuriamas pagal storokÄ… knygÄ…, jis dažniausiai bÅ«na arba nuobodus atpasakojimas (“Da Vinčio kodas”), arba žymiai prastesnis. Bet jeigu filmas pastatomas pagal kokį apsakymÄ…, tai bÅ«na žymiai geresnis. Å tai, pvz., ar skaitÄ—te “Plačiai užmerktas akis”? Arba “KuprotÄ… kalnÄ…”? AÅ¡ skaičiau. Nuobodu. Lygiai tas pats atsitiko ir su “Geismas, atsargumas”. Filmas tikrai stiprus, o knyga… Na, pirmiausia, kelių deÅ¡imčių puslapių apsakymo knyga aÅ¡ nepavadinčiau. NespÄ—jau net pavalgyti skaitydama. O antra…

Eileen Chang “Geismas, atsargumas”

Trumpis. ElektroninÄ—je knygoje mačiau, kad yra virÅ¡ 100 psl. Na, galvoju, mažoka, bet tiek dar užtenka padoriai istorijai suregzti. Pasirodo, tiek knygos pradžioje, tiek pabaigoje yra vargÅ¡o apsakymo analizÄ—s, autorÄ—s biografija, istorinių aplinkybių aiÅ¡kinimas. Taigi, paties “Geismo, atsargumo” liko ne kažkiek. Būčiau žinojus, būčiau net nepradÄ—jus skaityti, tuo labiau, kad raÅ¡ymo stilius įtraukia, nors veiksmo vieta ir aplinkybÄ—s (Kinija, karas, sÄ…mokslas) man nebuvo patrauklios.

Stilius. PusÄ™ knygos užimančiose apžvalgose E. Chang labai giriama už meistriÅ¡kumÄ… valdant raÅ¡ytinį žodį. Nežinau, stilius kaip stilius. Kadangi puslapių nedaug, o reikÄ—jo paaiÅ¡kinti, kas, kodÄ—l ir kaip, be to, sukurti veiksmÄ…, kulminacijÄ… ir dar neįpareigojančiÄ… pabaigÄ…, kažkiek teksto nukentÄ—jo. Pabaiga tikrai… keistoka. Du puslapiai paÅ¡nekesio apie vakarienÄ™. Suprantu, kokio įspÅ«džio siekÄ— autorÄ—. Ir jai pavyko. Bet likÄ™s tekstas, pvz., lyginant su Baricco “Å ilku”, kuris ilgumu irgi nepasižymi, nÄ—ra taip jau gerai sukurptas.

Rekomendacija. Žiūrėkit filmą.

Vertinu 4/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 5