Andrius Tapinas “Vilko valanda”

Jeigu ne labai aktyvi knygos reklama, būčiau jos nepirkusi. Vis dar be didelio entuziazmo sutinku lietuvių literatÅ«ros naujienas, nes praeityje skaitytos iÅ¡girtos knygos man labai nepatiko. Visgi džiaugiuosi, kad šįkart leidausi paveikiama reklamos, nes būčiau pražiopsojusi visai neprastÄ… knygÄ…. Žinau, yra besipiktinančių, kad tokios knygos kaip “Vilko valanda” neturi jokios iÅ¡liekamosios vertÄ—s ir t.t., bet aÅ¡ tuo džiaugiuosi. Jau tiek daug lietuviai yra priraÅ¡Ä™ į literatÅ«rines aukÅ¡tumas taikančių tekstų, kad vemt nuo jų norisi. Malonu, kai gali į rankas paimti ne meno kÅ«rinį, o tiesiog knygÄ…, kuriÄ… skaityti lengva ir malonu.

Andrius Tapinas “Vilko valanda”

Steampunk. Iki Å¡iol nelabai nutuokiau, kas tai per žanras, tas stimpankas. Žinojau apie dirižablių, garais varomų maÅ¡inų ir visokių krumpliaračių mÄ—gÄ—jus, bet niekada tuo per daug nesidomÄ—jau. Žodžiu, knyga yra bÅ«tent Å¡io žanro ir tai buvo pirmas mano perskaitytas stimpankinis kÅ«rinys. Kadangi Å¡iaip jau nesu didelÄ— fantastikos mÄ—gÄ—ja, džiaugiuosi, kad knyga buvo apie Vilnių – mano gimtÄ…jį miestÄ…, todÄ—l daug kas buvo pažįstama ir fantastikos Å¡iuo atveju man nebuvo per daug.

DetalÄ—s. Na, kad Jonas Basanavičius paverstas alchemiku, tai jau žinojau iÅ¡ reklamos. Bet apsidžiaugiau radusi daug nÅ«dienos aktualijų ir Å¡iuolaikinio Vilniaus perliukų, nors veiksmas vyksta daugiau nei prieÅ¡ Å¡imtmetį. IÅ¡sipusčiusi elgeta, vardu Rožė, sienų tepliotojas Solomonas Kleinas, ubagų puotÄ… RotuÅ¡Ä—s aikÅ¡tÄ—je rengiantis apÅ¡epÄ™s skandalistas – nieko neprimena? Moterų, glaudžiančių kÅ«dikius prie krÅ«tinių, protestas iÅ¡kart priminÄ— vežimÄ—lius prie Seimo stumdančias piktas mamas, kunigų ir tikinčiųjų maldos bei žvakių deginimai vieÅ¡ose vietose… Na, o Å¡Å«kiai “Darbo, duonos ir teisibÄ—s” sukÄ—lÄ— juokÄ… :) IÅ¡ tiesų man nelabai rÅ«pi, ar knyga bus įdomi vÄ—liau, kai Å¡ių įvykių niekas nebeprisimins. Tai jau autoriaus rÅ«pestis, o man buvo gerai jÄ… skaityti DABAR.

NetikÄ—tumai. Knygoje buvo keli netikÄ—tumai, pvz., bombardavimo priežastys, pati pabaiga. Bet man pritrÅ«ko detalių, kad bendras vaizdas gražiai sugultų. NemÄ—gstu, kai lieka neatsakyti elementarÅ«s klausimai. Kaip supratau, A. Tapinas raÅ¡ys antrÄ… knygÄ…, galbÅ«t joje ir rasiu atsakymus. IÅ¡ pradžių antra knyga lyg ir nebuvo žadÄ—ta, bet “Vilko valanda” jos tiesiog praÅ¡yte praÅ¡osi.

P.S. Mano egzemplioriuje V skyrius yra įrištas du kartus. Jeigu kam nors jo trūksta, praneškite, atiduosiu :))

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0

George R. R. Martin “Sostų žaidimas”

Viduramžiais paremta fantastika nÄ—ra mano mylimiausias žanras. Nežinau, kas dÄ—l to kaltas, bet įtariu, kad “Žiedų valdovas”. Taigi labai ilgai svarsčiau, ar iÅ¡ vis pradÄ—ti skaityti daugiau nei 600 psl knygÄ…, kuri man nÄ—ra prie Å¡irdies. Sunku buvo įsivažiuoti – dÄ—l tokios vardų, pavardžių ir pareigų gausybÄ—s ilgai nesupratau, kas prie ko. Kadangi knyga elektroninÄ—, tik po kurio laiko pastebÄ—jau, kad gale yra suraÅ¡yti visi giminystÄ—s ryÅ¡iai :)

George R. R. Martin “Sostų žaidimas”

VeikÄ—jai. Kaip jau minÄ—jau, jų be galo daug. Nu tikrai. Bet gana greitai atsirinkau mylimiausius ir apie juos skaityti buvo smagiausia. Viena tokių – princesÄ— Daneiris. Dar yra įdomių, apie kuriuos daug nutylima, pvz., Mažasis PirÅ¡tas. Nors jie ir blogi, bet vis tiek patinka. Ir dar yra tokių, kaip mergaitÄ— Sansa, kuriÄ… Å¡iais laikais bÅ«tų lengva pavadinti iÅ¡Ä—jusia pro Lochatrono vartus. Žodžiu, kiekvienas susiras savo mylimiausiÄ….

Karas. Skaitydama knygą žinojau, kad nu vis tiek čia kada nors bus karas. Ačiū rašytojui, kad realūs kariniai veiksmai prasidėjo tik į pabaigą, nes man nėra nieko nuobodžiau, kaip skaityti kas ką persmeigė, nukirto galvą, kaip krito arkliai ir upeliais tekėjo kraujas. Masinės mūšių scenos su raiteliais, lankininkais ir kardais apsiginklavusiais pėstininkais man neįdomios nei filmuose, nei knygose.

Fantastika. Baisiai įdomu, kas ir kodÄ—l ten dedasi anapus Septynių Karalysčių sienos. Apie tai buvo tiek mažai… Gal ne be reikalo, dabar juk visai norisi perskaityti ir kitas knygas :) Be drakonų ir numirÄ—lių, fantastiÅ¡kiausi knygoje yra metų laikai. Mat ten niekas nežino, kada prasidÄ—s ir kiek laiko truks vasara ar žiema. Å tai dabar visi jaučia, kad labai ilga (net 9 metus trukusi) vasara eina į pabaigÄ… ir atslenka žiema, kuri, po ilgos vasaros, greičiausiai irgi bus ilga ir baisi. Žodžiu, visi badaus, o iÅ¡ anapus sienos puldinÄ—s numirÄ—liai. Dar įdomu, kad ne baisiai didelÄ—je Å¡alyje vienam gale pasninga net ir vasaromis, o kitame alinančiai karÅ¡ta. Taigi, fantastikos kiekis kol kas neperžengia mano tolerancijos ribų :)

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 126

Karin Alvtegen “TikÄ—tina istorija”

TurÄ—jau dvi neskaitytas K. Alvtegen knygas – naujausiÄ… ir vienÄ… senÄ…. Keistai smegenys veikia – iÅ¡kart čiupau naujesnÄ™. Lyg naujesnÄ— bÅ«tų geresnÄ— :) ÄŒia juk knyga, ne buitinÄ— technika… Taigi, nežinau, kaip ta senesnÄ—, bet Å¡ita kol kas yra Alvtegen neįdomiausia knyga. Nesakau, kad bloga. Tiesiog neįdomi.

Karin Alvtegen “TikÄ—tina istorija”

VeikÄ—jai. Helena, vieÅ¡bučio savininkÄ—, visiÅ¡ka prisitaikÄ—lÄ—, nuoboda su sunkia vaikyste, kuriÄ… ji bando dar kartÄ… iÅ¡gyventi per dukrÄ…. Dukra Emili – vargÅ¡Ä— mergaitÄ—, norinti grįžti į didmiesti gyventi su tėčiu, bet negalinti palikti mamos. Andersas – milijonierius, praradÄ™s gyvenimo prasmÄ™. Tiesa, kad pinigai laimÄ—s daug nesuteikia (bet gyvent su jais lengviau, pripažįstu). Ana Karin, kadaise buvusi graži mergina, tapo pagiežinga kaimo niurzga. Na, ir Verneris – keistas, paslaptingas senukas, nepaisantis gyvenimo taisyklių. IÅ¡ jų visų man patiko tik Verneris ir dar Å¡iek tiek Andersas. Emili galima suprasti. O Å¡tai tos dvi bobelÄ—s, atrodo, tokios skirtingos, bet iÅ¡ tiesų abi vienodai nemalonios. Labai daug skirtingų charakterių, todÄ—l kiekvienas ras juose gabaliukÄ… savÄ™s arba bent jau savo artimo žmogaus.

Intriga. Kiek esu skaičiusi Å¡ios raÅ¡ytojos knygų, visose bÅ«davo kažkokia intriga. Jos tarsi nedideli detektyvai su gera doze pamÄ…stymui. “TikÄ—tina istorija” yra tiesiog… istorija. Nepasakyčiau, kad labai jau tikÄ—tina, bet paraÅ¡yta paprastai. Knygos pabaigoje atskleidžiama viena paslaptis, susijusi su Verneriu ir Ana Karin, tačiau ji nÄ—ra tokia jau didelÄ—, kad galvotum “oho!”. Žodžiu, intrigos man čia pritrÅ«ko. O jei ne intrigos, tai bent jau bÅ«tų įdomu sužinoti, kaip ten viskas vyks toliau. “Ledai pajudÄ—jo!” – ne pati tinkamiausia pabaiga knygai :/

Pamastymui. Mane šiek tiek erzino, kad šioje knygoje labai daug keliama klausimų ir iškart pateikiami atsakymai. Veikėjų charakterius norisi suprasti iš jų gyvenimo būdo, o ne todėl, kad tie charakteriai išsamiai išanalizuoti.

P.S. Kas per š yra lietuviškas viršelis? Originalus gražesnis, nors su knyga mažai susijęs.

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 22

Nick Hornby “Apie vaikinÄ…”

BÅ«na knygų, kurias perskaitai ir neturi kÄ… pasakyti. Jos tokios nei labai geros, nei labai blogos. Tiesiog vidutinybÄ—s. Tokia man pasirodÄ— ir Å¡ita. Kartais net imu manyti, kad gal jau geriau prasta knyga, nei vidutiniÅ¡ka – tuomet bent jau yra kÄ… kritikuoti :)

Nick Hornby “Apie vaikinÄ…”

Markus. Dvylikametis berniukas, kuris yra kitoks nei visi. Kitokiu jį pavertÄ— jo mama, versdama tapti vegetaru, nesivaikyti madų ir nebÅ«ti pavirÅ¡utiniÅ¡ku. Tiesiogiai, žinoma, ji nevertÄ—, tačiau visuomet turi neginčijamų argumentų. Kadangi tÄ—vai iÅ¡siskyrÄ™ ir mama nÄ—ra laiminga, Markus jos klauso. Deja, dÄ—l to, kad yra kitoks, jam, Å¡velniai tariant, “nesiseka” mokykloje… Nepaisant visų vaiko pastangų, mamai pasimaiÅ¡o protelis ir ji bando nusižudyti.

Vilas. TrisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡erių žavus vyriÅ¡kis, kuris per visÄ… gyvenimÄ… nieko nÄ—ra dirbÄ™s. O kam? Pinigai į sÄ…skaitÄ… kapsi patys – tÄ—tis yra paraÅ¡Ä™s dabar labai populiariÄ… kalÄ—dinÄ™ dainÄ…, įtrauktÄ… į visus įmanomus albumus. Taigi, Vilas tiesiog egzistuoja, neveikdamas absoliučiai nieko reikÅ¡mingo ir yra tuo patenkintas. Viena man patikusi citata iÅ¡ Vilo gyvenimo: “Å tai taip devynis iÅ¡ dvideÅ¡imties dienos vienetų (vakarai nesiskaito) užima vien bÅ«tiniausi dalykai. TiesÄ… pasakius, jis buvo pasiekÄ™s tokį lygį, kad stebÄ—josi, kaip jo draugai sugeba suderinti gyvenimÄ… ir darbÄ…. Gyvenimas užima tiek daug laiko – nejau įmanoma, sakysim, dirbančiam žmogui tÄ… pačiÄ… dienÄ… dar ir iÅ¡simaudyti?”.

DraugystÄ—. Keistom aplinkybÄ—m Å¡ie du vyrukai susidraugauja. Na, iÅ¡ tiesų, tai Markus įperÅ¡a savo draugystÄ™, bet Vilas jos ir nesipurto. Jis padeda vaikiui tapti tokiu pat, kaip visi, o Markus netiesiogiai padeda Vilui atrasti save. Pastarasis knygos pabaigoje tampa tiesiog angelÄ—lis, o Markus… toks, kaip visi. Tik man iÅ¡ ekscentriÅ¡ko ir įdomaus vaiko virtÄ™s prieÅ¡gyniaujančiu ir paniurusiu paaugliu, Markus nelabai patiko.

Vertinu: 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 77

Jean Marie Auel “Pirmykštė moteris: Arklių slėnis”

Pirmoje knygoje J. M. Auel raÅ¡Ä— apie neandartaliečius, o antroje supažindina mus su pirmykščiais žmonÄ—mis – kromanjoniečiais. Taigi, tokiais pačiais, kaip pagrindinÄ— veikÄ—ja Aila.

Jean Marie Auel “Pirmykštė moteris: Arklių slėnis”

Pasakojimas. PradÄ—jusi skaityti Å¡iek tiek pyktelÄ—jau – kodÄ—l raÅ¡o apie kažkokius du keliaujančius vyrus? TikÄ—jausi, kad, kaip ir pirmoji, Å¡i knyga visa bus apie AilÄ…. Bet apie jÄ… tik maždaug kas antras skyrius. Nieko, prie pasikeitimo greitai pripratau ir dviejų brolių – Jondalaro ir Tonolano – nuotykius skaičiaus pasigardžiuodama. Galiausiai jie pasidarÄ— net įdomesni už vargÅ¡Ä™ mergaitÄ™, vienÄ… (be arklio ir liÅ«to) gyvenančiÄ… Arklių slÄ—nyje.

Tradicijos. Labai įdomu buvo skaityti jau ne apie neandartaliečius, o apie žmones. Pasirodo, tuo metu, kai anie buvo pasmerkti iÅ¡mirti, žmonÄ—s sÄ—kmingai vystÄ—si toliau – turÄ—jo dievybÄ™ MotinÄ… ŽemÄ™, statÄ—si laivus, kÅ«rÄ— naujus ginklus, mokÄ—si kalbų, siuvosi drabužius, žaidÄ—, su džiaugsmu “dalindavosi malonumais”. Tik, va, niekaip nesuprato, kad vaikai ne iÅ¡ dvasių atsiranda :) RaÅ¡ytoja puikiai pasirinko eiliÅ¡kumÄ… – perskaičius antrÄ… knygÄ… supranti, kokie tie neandartaliečiai buvo atsilikÄ™ (nors ne visur). Tokie, kad kromanjoniečiai laikÄ— juos gyvuliais ir labai nekentÄ—. Žinoma, čia tik teorija, bet įtikinama.

Pabaiga. Kai galų gale Aila susitinka su gražuoliu Jondalaru, pasidaro iÅ¡ vis įdomu. Nauji santykiai, nesusipratimai, Ailos nesugebÄ—jimas kalbÄ—ti. Gi mergaitÄ— užaugusi su neandartaliečiais. Na, ir žinoma, galų gale užgimsta meilÄ—… Tik va čia knyga ir baigiasi. O taip įdomu, kas toliau! Perskaičiau kitų knygų apraÅ¡ymas ir vÄ—l su nekantrumu laukiu, kol iÅ¡vers. Nežinau, ar gera bus trečioji ir kitos knygos, bet Å¡ita – tokia pat įtraukianti, kaip ir pirmoji.

Vertinu: 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 9

Rebecca Miller “Asmeniniai Pipos Li gyvenimai”

PradÄ—dama skaityti nežinojau, ko tikÄ—tis. Mačiau, kad yra filmas su kietais aktoriais, o pačiÄ… knygÄ… vertina arba kaip svajonių romanÄ…, arba kaip labai giliamintiÅ¡kÄ…. Perskaičiusi vis dar nežinau, ko iÅ¡ jos man reikÄ—jo tikÄ—tis. Manau, kad knyga yra tiesiog… per trumpa.

Rebecca Miller “Asmeniniai Pipos Li gyvenimai”

Pipa. Ponia Li gyvena kartu su savo senuku vyru (30 metų už jÄ… vyresnis), neseniai jie persikraustÄ— į Å¡lykÅ¡tokÄ… (ok, knygoje minimas kaip idiliÅ¡kas) pensininkų miestelį. Ji tvarko namus, perka valgyti, galvoja apie savo vaikus ir tÅ«pčioja aplink vyrÄ…, kuris telefonu tvarko verslo reikalus. Bet Å¡tai staiga Pipa pradeda vaikščioti naktimis, vÄ—l rÅ«kyti, įdomius jausmus kelia kaimynÄ—s sÅ«nus. Skaitai skaitai ir galvoji – tai kas iÅ¡ to? Matosi, kad moteriÅ¡kÄ— nepatenkinta savo gyvenimu. Ir aÅ¡ būčiau nepatenkinta. Po to seka pusÄ—s knygos ilgio paaiÅ¡kinimas – Pipos jaunystÄ—s apraÅ¡ymas. Tada supranti, kad ponia Li nÄ—ra tokia kaip atrodo iÅ¡ pirmo žvilgsni. Ir kad jai neturi bÅ«ti gera taip gyventi.

IÅ¡vada. Taigi, suvoki knygos esmÄ™ (kad žmogaus prigimties nepakeisi) ir vis dar galvoji – tai kas iÅ¡ to? Tik tiek Å¡ia knyga ir norÄ—ta pasakyti? Arba aÅ¡ ne viskÄ… supratau, arba knyga yra per trumpa. Ji lyg ir iÅ¡baigta, bet norÄ—tųsi kažko daugiau. Žodžiu, gal geriau eisiu pasižiÅ«rÄ—ti filmo su kietais aktoriais.

Vertinu 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 17

Margaret Atwood “TarnaitÄ—s pasakojimas”

Skaitant neapleido jausmas, kad kažkas negerai su laiku. AÅ¡ gi buvau susigalvojusi, kad knyga yra naujut naujutÄ—lÄ—, todÄ—l man kliuvo kai kurie žodžiai ar įvykių apraÅ¡ymas (per daug artimi II PK įvykiai). Ogi pasirodo, “TarnaitÄ—s pasakojimas” paraÅ¡ytas 1985 metais… ir iÅ¡verstas tik dabar. Komentarų čia turbÅ«t ir nereikia.

Margaret Atwood “TarnaitÄ—s pasakojimas”

Ä®spÅ«dis. Retai tÄ… darau, bet šįkart prieÅ¡ imdamasi knygos permečiau akimis kelis atsiliepimus. PradÄ—jau nusiteikusi perskaityti kažkÄ… tokio “WOW!”. Ä®pusÄ—jus supratau, kad to laukto “WOW!” nebus. Pabaigus knygÄ… tuos pačius kelis atsiliepimus ne permečiau, bet perskaičiau atidžiai. Pasirodo, kad ne man vienai šį knyga paliko keistÄ… įspÅ«dį. Tokį, kad negalvoti negali, bet suvirÅ¡kinti irgi neiÅ¡eina.

PanaÅ¡umai. Ateities visuomenÄ—je moterys neturi jokių teisių. Joms uždraustas bet koks mokslas įskaitant skaitymÄ… ir skaičiavimÄ…, uždraustos draugystÄ—s, bet kokios pramogos, netgi kalbÄ—tis normaliai negalima. Jų plaukus dengia kykai, kÅ«nus – uždaros suknelÄ—s. Jokių basučių net karščiausiomis vasaros dienomis. Žvilgsnį riboja sparneliai, pritvirtinti prie galvos. Tiesa, ne visos moterys turi taikytis su tokiais apribojimais. PirmÄ… kartÄ… susituokusių Vadų Žmonos gali nueiti viena pas kitÄ… arbatÄ—lÄ—s, o Mortos – namų Å¡eimininkÄ—s, triÅ«sia virtuvÄ—je. Baisiausia yra bÅ«ti Tarnaite. Tokiu atveju negali nieko, tik kas kažkiek laiko bÅ«ti tratinamai Vado, kuriam esi iÅ¡nuomota ir bandyti susilaukti nuo jo vaiko. Nes gimstamumas (tiesa, tik euripidų) yra tragiÅ¡kas. Visi apraÅ¡yti moterų teisių suvaržymai man vienur ar kitur jau girdÄ—ti: lavinimosi draudimas musulmoniÅ¡kose Å¡alyse, kykai ir uždari drabužiai vienuolynuose, jokių pramogų nebuvimas – mormonų judÄ—jime. Žodžiu, kai pagalvoji, tai nieko čia naujo. Tik labai koncentruota.

Pasakojimas. Kas man nepatiko, tai pasakojimo stilius. Dar niekada nemačiau tokio sauso pasakojimo pirmu asmeniu. Knygos pabaiga paaiÅ¡kina tokį pasakojimo stilių, bet aÅ¡ vis tiek likau nepatenkinta. Man trÅ«ksta informacijos. Žinoma, smagu, kai autorius palieka erdvÄ—s fantazijai ir kutena smegenis neatsakydamas į klausimus, bet “TarnaitÄ—s pasakojime” man Å¡ito buvo per daug. Po tokios knygos lieka ne kirbÄ—jimas galvoj, o tiesiog skylÄ—. TodÄ—l kuo greičiau imsiuosi naujos knygos, kad jÄ… kažkuo užpildyčiau.

Vertinu 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 3

Robert Harris “Enigma”

Pradėjusi skaityti knygą supratau, kad esu mačiusi filmą. Bent kartą apsidžiaugiau, kad absoliučiai nieko iš jo neprisimenu. Matyt, didelio įspūdžio nepaliko. Knyga irgi, bet paskaitinėti apie dešifravimą II PK metu buvo įdomu.

Robert Harris “Enigma”

Enigma. Tai buvo II PK metu vokiečių naudojama Å¡ifravimo maÅ¡inÄ—lÄ—. GenÄ—tinai paprastai veikianti, bet labai veiksminga. Tai Å¡tai apie Å¡iÄ… maÅ¡inÄ—lÄ™ visas veiksmas ir sukasi. Kaip iÅ¡Å¡ifruoti ja atspausdintus praneÅ¡imus nežinant nustatymų? Kriptoanalitikas Tomas visa galva pasinÄ—rÄ™s į kriptogramų analizÄ™ ir Å¡pargalių (man bÅ«tų artimesnis žodis Å¡pargalkÄ—) paieÅ¡kas. Žinoma, problemos darbe nebÅ«tų tokios didelÄ—s, jeigu neįsipainiotų moteris…

KlerÄ—. Buvusi Tomo mylimoji ir keistas personažas – Å¡iek tiek erzina, Å¡iek tiek patinka. SusikÅ«riau mintyse labai aiÅ¡kų jos paveikslÄ…. Gal dÄ—l to, kad knygoje buvo iÅ¡samiai apraÅ¡ytas jos sukeliamas įspÅ«dis? Å iuo atveju džiaugiausi, kad neprisiminiau filmo, nes iki pat knygos pabaigos nesupratau jos vaidmens.

Ä®domybÄ—s. Nežinau, kiek tiesos yra Å¡ifravimo ir deÅ¡ifravimo procesų apraÅ¡yme, bet labai noriu, kad čia jos bÅ«tų daug. Nes man buvo taip įdomu skaityti tas “darbines” vietas, kad pati knygos esmÄ— bei meilÄ—s istorija liko antram plane. Apie enigmas, apie kriptogramas skaitančias “bombas”, apie Å¡aukinius ir tai, kad užšifruota orų prognozÄ— gali sugriauti visÄ… vokiečių įdirbį. GalbÅ«t ir manyje yra pasislÄ—pusi mažytÄ— matematikÄ— :D

Vertinu 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 5