2012-11-14
Jeigu bÅ«Äiau žinojusi, kad Äia apsakymai, bÅ«Äiau neskaiÄiusi. O jeigu dar bÅ«Äiau susiejusi, kad ta pati moteris paraÅ¡Ä— ir “RebekÄ…”, tikrai bÅ«Äiau neskaiÄiusi. Nes nelabai man apsakymai ir “Rebeka”. Bet kadangi pradÄ—jau nuo dosje apie raÅ¡ytojÄ… ir sužinojau, kad ji aktyviai bendradarbiavo su A. Hitchcock’u bei yra “PaukÅ¡Äių” autorÄ—, tai Ä—miau ir perskaiÄiau viskÄ… iÅ¡ smalsumo :)
Daphne du Maurier “Ä®temptas laukimas”
Apsakymai. Knygoje yra penki. Å iaip trumpų istorijų aÅ¡ nemÄ—gstu, nes man patinka stori, vientisi romanai. O Äia tik pradedi skaityti ir baigiasi. Lyg skaitytum kelias knygas vienu metu – dar nespÄ—ji nÄ— suvirÅ¡kinti, o jau prasideda kita. Žinoma, ne visų autorių apsakymai prasti. Å tai Å¡iuo metu skaitau kitos raÅ¡ytojos rinkinukÄ…, tai mmmm!
PaukÅ¡Äiai. Å ita istorija man patiko labiausiai. MistiÅ¡ka, įtempta, įtaigi ir be pabaigos. Bet pabaigos jai visai ir nereikia, Äia jau kiekvieno skaitytojo asmeninis reikalas, kaip kurti toliau. Prisipažinsiu, kad filmo viso nuo pradžios iki galo taip ir nesu maÄiusi. GabalÄ—lis Å¡en, gabalÄ—lis ten… Gal reikÄ—tų susiimti ir visÄ… peržiÅ«rÄ—ti.
Kas liko… Dar susimÄ…styti, kokio gyvÅ«no galvÄ… aÅ¡ “dÄ—vÄ—Äiau”, privertÄ— apsakymas “MÄ—lynos linzÄ—s”. Mat ten po operacijos moteris pradÄ—jo matyti visus žmones su gyvÅ«nų galvom. Ne itin malonu, kai tau labiausiai patikusi seselÄ— tampa gyvate, o mylimas vyras – grifu. Likusios istorijos didelio įspÅ«džio nepadarÄ—, o iÅ¡girta “Monte Veritas” buvo iÅ¡ vis neįdomi. Gaila, kad pats ilgiausias apsakymas yra pats nuobodžiausias.
Vertinu 5/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 3
2012-11-09
Beveik niekada neperku knygų, kurių pavadinime yra žodis “Dievas”. Bijau, kad man bus pradÄ—ta diegti artimo meilÄ— ir kiti dalykai, kuriuos aÅ¡ suprantu ir ne per krikÅ¡ÄionybÄ—s prizmÄ™. Na, “Kai dievas buvo triuÅ¡is” – vykÄ™s pirkinys, o Å¡tai Å¡itÄ… man paskolino. Taip, knyga moko gyventi, bet apie dievus joje – nÄ— žodžio.
Laurent Gounelle “Dievas visada keliauja incognito”
Kompleksai. Pagrindinis veikÄ—jas Alanas – kompleksų maiÅ¡as, visiÅ¡kas neapsisprendÄ—lis ir paklusni auka. Žodžiu, gyvenimas toks blogas, kad sugalvoja vaikinas nusižudyti. TaÄiau tÄ… akimirkÄ… pasirodÄ™s nepažįstamasis apverÄia jo gyvenimÄ… aukÅ¡tyn kojom. Pirmiausia priverÄia atsikratyti kompleksų. Smagu skaityti tas užduotis, kurias turi vykdyti Alanas – pvz., 4 kartus pakeisti savo pirkinį duonos parduotuvÄ—je, o tada iÅ¡ vis nepirkti nieko. Tokie patarimai man bÅ«tų pravertÄ™ paauglystÄ—je, bet teko paÄiai tvarkytis su savo ribotumu. Atsimenu, kadaise man batų parduotuvÄ—je bÅ«davo sunku atsisakyti siÅ«lomo impregnatoriaus (visgi buvo laikai, kai toks marketingas dar tik buvo pradÄ—tas. Daug kam bÅ«davo sunku…), po to iÅ¡mokau sakyti “ne, aÄiÅ«”, o dabar jau galima ir Å¡iek tiek pasimaivyti :) Jau panaudojau vienÄ… knygoje rastÄ… patarimÄ… su negražiai pasielgusios el. parduotuvÄ—s vadybininku. IÅ¡ naglo jis tapo mandagus. Klausiate, kam nuo to geriau? Man!
Patarimai. Pirma knygos pusÄ— daugiau psichologinÄ—, o vÄ—liau ji perauga į detektyvÄ…. MįslÄ—s sprendimas (kas gi yra tas nepažįstamasis?) man buvo aiÅ¡kus nuo pat pradžių, bet skaityti smagu. ÄŒia juk ne detektyvas, o psichologinis romanas, iÅ¡ kurio ne vienas žmogus gaus naudos. Pvz., pasiÅ«lytas įdomus bÅ«das mesti rÅ«kyti :) Žodžiu, knyga pravers tiems, kuriems trÅ«ksta pasitikÄ—jimo savimi, savigarbos ir tiems, kurie mano, kad nieko gyvenime negali pakeisti. Pastarojo komplekso neturiu ir netgi padÄ—jau jo atsikratyti vienam žmogui, dabar sÄ—kmingai dÄ—l to kopianÄiam karjeros laiptais :) Va, pasigyriau pati, o knygÄ…, nepaisant vietomis nuobodoko tono ir iÅ¡tÄ™stumo, vertinu gerai :)
Vertinu 8/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 9
2012-11-06
Geras dalykas tas Facebook. Užsiknisdama ieÅ¡kojau Å¡ios knygos, bet vos paklausus FB, jau kitÄ… dienÄ… laikiau jÄ… savo rankose – paskolino klasiokÄ—. Ä®domi situacija su tomis knygomis… Å i iÅ¡leista prieÅ¡ penkerius metus, buvo topų virÅ¡Å«nÄ—se, dabar jos nÄ—ra ne tik kad knygynuose, bet ir iÅ¡ antrų rankų niekur negausi. IeÅ¡kanÄių – Å¡imtai. Tikrai. Bet paklausi leidyklos, ar perleis, tai atsakymas – ne. Keistuoliai.
Dr. Christopher Green “Mažylio tramdymas”
AuklÄ—jimas. Knygas apie vaikų auklÄ—jimÄ… skaitau, bet vertinu skeptiÅ¡kai. NekenÄiu tų, kur pamokomu tonu aiÅ¡kinama, kÄ… aÅ¡ privalau daryti ir ko nedaryti. Tiesiog renku informacijÄ…, smegenyse jÄ… filtruoju, apdoroju, perdirbu ir tada taikau. “Mažylio tramdymas” yra kitokia. Ji man neliepia, ji man pataria ir pasiÅ«lo bÅ«dų susitvarkyti su neklusniu vaiku. Ir aÄiÅ«die, tie bÅ«dai nÄ—ra tokie, kurie siÅ«loma atsisÄ—sti pasikalbÄ—ti. Nes ne visi vaikai iÅ¡moksta anksti kalbÄ—ti ir tikrai ne visi nori klausyti, kÄ… vapa mama. Jiems neįdomu. Gerai, kad yra pediatrų, kurie tÄ… supranta.
PliaukÅ¡t. Yra dalykų, kurie Å¡ioje knygoje daug kam gali nepatikti – tai siÅ«lymas iÅ¡imtinais atvejais, kai vaikas piktybiÅ¡kai neklauso ir nebepadeda daugiau JOKIOS auklÄ—jimo priemonÄ—s, pliaukÅ¡telÄ—ti jam per užpakalį. Gydytojo manymu, už tai į kalÄ—jimÄ… sodinti nereikia ir dauguma tÄ—vų tai daro ir darys per amžių amžius.
Juokas. Didžiąją dalį laiko skaitydama šią knygą, krizenau. Nežinau, arba tas gydytojas lakios fantazijos, ar jo darbe per tiek metų buvo daug linksmų nutikimų, bet pavyzdžiai nerealūs. Kaip ir rašymo stilius :) 360 psl įveikiau per kelias dienas ir netgi viską prisimenu! Su negrožine literatūra man taip nebūna.
Vertinu 10/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 7
2012-11-03
Galų gale įveikÄ—m su vaiku Å¡iÄ… knygÄ…. AÅ¡ – kantriai skaitydama, o jis – visai nesiklausydamas. Man “Alfonsas Bailius”, kai buvau maža, kažkodÄ—l labai patiko, bet dabar… likau visai nusivylusi. Kad duoÄiau jÄ… skaityti vyresniam vaikui paÄiam, ji turÄ—tų bÅ«ti arba perraÅ¡yta, arba vienas iÅ¡ tÄ—vų privalÄ—tų nuolat aiÅ¡kinti, kas, pvz., yra “pionierių grandinÄ—”.
Gerhard Holtz Baumert “Alfonsas Bailius”
Sovietizmas. Pirma dalis dar visai nieko, pakenÄiama. Na, o antroje tai jau prasideda ditrambai nuostabiai Rytų Vokietijai. Koks ten pažengÄ™s žemÄ—s Å«kis, kaip žmonÄ—s gauna nemokamus butus, kokie nuostabiai Å¡aunÅ«s pionieriai, kurių vardÄ… gadina tik tokie nevÄ—kÅ¡los kaip Alfonsas Bailius. O jau krantomoji guma iÅ¡ kitos sienos pusÄ—s yra visiÅ¡kas kapitalistų iÅ¡mislas ir net tokie nevÄ—kÅ¡los kaip Alfonsas Bailius tai supranta. Žodžiu, baisu.
NevykÄ—lis. Taip, Alfonsas Bailius yra visiÅ¡kas nevykÄ—lis. Jam viskas nesiseka, jo niekas nesupranta arba jis nieko nesupranta. Nuolat gauna barti už niekÄ…, bet iÅ¡ esmÄ—s tik todÄ—l, kad yra idiotas. Na, vaikui tokie nuotykiai gal ir linksmi, o man per daug primena “juokingus” Holivudo filmus apie durnelius kokiam nors Las Vegase.
Vertinu 2/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 8
2012-11-01
Na kaip, pati kalta. NorÄ—josi kažkokios nesaldžios knygos, ne romano, o kažko rimtesnio. Tai Å¡tai ir pataikiau ant Å¡. Tai viena tokių knygų, kurias nusipirkau, perskaiÄiau ir iÅ¡kart talpinu “Sena.lt”.
Greg Mortenson, David Oliver Relin “Trys puodeliai arbatos”
Turinys. Trumpai – G. Mortensonas yra alpinistas, kuris, paklydÄ™s kalnuose, randa kaimÄ… ir pamato, kad vaikai mokosi plyname lauke. Tada vargais negalais jis susiranda Amerikoje rÄ—mÄ—jų ir pradeda statyti Pakistano kalnuose esanÄiuose kaimuose mokyklas ir daryti kitus gerus darbus. Ir dar jis mano, kad su terorizmu reikia kovoti Å¡vieÄiant vaikus, o ne mÄ—tant bombas.
Kita nuomonÄ—. Labai sveikinu tokius gerus darbus, bet Å¡iaip jau man tas alpinistas atrodo arba visiÅ¡kas nevykÄ—lis, arba melagis. Kad taip gyvenime nesisektų, kaip raÅ¡oma knygos pradžioje, tai reikia bÅ«ti visiÅ¡ku naivuoliu. Yra nuomonÄ—, kad pirmi 8 knygos skyriai yra tiesiog graži pasaka, o internete pilna straipsnių apie tai, kad ponas Mortensonas nÄ—ra toks jau Å¡aunuolis, o savo instituto pinigus naudoja ne visai taip, kaip teigia. Na, į tai nesigilinsiu. Norintys pasigilinti paskaitykite “Three Cups of Deceit“. Be to, teigiama, kad to žymiojo pagrobimo, kai Mortensonas buvo 8 paras įkalintas velniai žino kur, nÄ— nebuvo. Taip teigia grobikų genties žmonÄ—s. AiÅ¡ku, jie gi nepuls dabar girtis, kad pagrobÄ— naujÄ…jį Pakistano dievaitį… bet ir man tas skyriukas atrodÄ— per daug nerealus.
Panegirika. Atsimenu, reikÄ—jo universitete, mokantis retorikos, paraÅ¡yti panegirikÄ…. Tai Å¡tai tokia knyga bÅ«tų nuneÅ¡us visus laurus. ReikÄ—tų žurnalistikos studentams pasimokyti, kaip negalima raÅ¡yti straipsnių, o tuo labiau knygų. O Davidas Oliveris Relinas juk žurnalistas… Man rodos, jis pamirÅ¡o, kad į 400 psl. galima įterpti bent kelis nepagiriamuosius žodeliui gerbiamam G. Mortensonui.
Balai. Visus 3 balus knyga iš manęs gavo už kalnų, vaikų, kaimų bei baltų (baltų iš Baltistano, ne nuo Baltijos jūros) gyvenimo būdo aprašymus. Ir aš noriu paragauti tos sūrios arbatos su jako taukais!
Vertinu 3/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 5
2012-10-24
Å io raÅ¡ytojo turiu “Kapinių knygÄ…” ir “Anansio vaikus”. Nežinau kodÄ—l, bet pradÄ—jau nuo mažiau iÅ¡reklamuotos. Galvojau, kad skaitysiu vaikui vakarais, bet ties pirmu puslapiu, kuriame vyko žudynÄ—s, persigalvojau. Nieko tokio, suÄ—jo ir man gerai. Kelių valandų skaitaliukas smegenims atauÅ¡inti.
Neil Gaiman “Kapinių knyga”
Pasaka. Istorija neva remiasi “Džiunglių knyga”, panaÅ¡us ir pavadinimas. Na, nežinau, nežinau… Be to, kad vaikÄ… užaugino ne žmonÄ—s, panaÅ¡umų Äia daugiau neįžvelgiau. Berniukas, kurio Å¡eima išžudoma, užauga kapinÄ—se, prižiÅ«rimas vaiduoklių, Dievo Å¡uns, raganos ir visokių girdÄ—tų ir negirdÄ—tų padarų. IÅ¡galvoti jie labai smagiai, ypaÄ man patiko pikuoliai – mintyse nupieÅ¡iau su jais gražų paveikslÄ…, kaži, gal kada ir į realybÄ™ perkelsiu.
BlogieÄiai. Jų draugija pavadinta tiesiog Džekais. Deja, raÅ¡ytojas buvo taip įsijautÄ™s į kapinių gyvenimÄ…, kad pamirÅ¡o labiau iÅ¡plÄ—toti piktadarių temÄ…. Jie buvo, jie yra ir jų nebebus, taÄiau kÄ… ir kodÄ—l jie veikia, apraÅ¡yta gal tik keliais sakiniais. TrÅ«ksta iÅ¡samumo ir dÄ—l to siužetas knygos pabaigoje subyrÄ—jo į gabalus.
Vertinu 6/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 73
2012-10-23
PamaÄiusi, kiek metų raÅ¡ytojai (dabar 76) nustebau – ir ji, bÅ«dama tokio amžiaus, pradeda raÅ¡yti TOKIAS knygas? Bet panarÅ¡iusi radau, kad gi “Urvinio lokio gentis” iÅ¡leista 1980 m., o po jos seka dar penkios knygos. Tiesa, naujausia paraÅ¡yta pernai. Tada nustebau antrÄ… kartÄ… – kur TOKIOS knygos buvo 22 metus, a? KodÄ—l neiÅ¡leistos lietuviÅ¡kai anksÄiau? Bent jau pirmoji per daug nereali, kad bÅ«tų iÅ¡versta tik Å¡iemet.
Jean Marie Auel “PirmykÅ¡tÄ— moteris: Urvinio lokio gentis”
Istorija. Kai buvau maža, vienos mano mÄ—giamiausių knygelių buvo “PrieÅ¡istorinio berniuko nuotykiai” ir E. Storcho “Mamutų medžiotojai”. Kiek juose yra realybÄ—s, pasakyti galÄ—tų tik patys pirmykÅ¡Äiai žmonÄ—s, taigi – niekas. Kiek tiesos “Urvinio lokio gentyje”, irgi neaiÅ¡ku. Kaip supratau, raÅ¡ytoja stengÄ—si domÄ—tis tuo laikotarpiu, paproÄiais ir gyvenimo bÅ«du tiek daug, kaip įmanoma, bet juk ir mokslininkai ne visuomet bÅ«na teisÅ«s. Nepaisant to ir dar kelių man užkliuvusių dalykų, istorija labai įtikina. Gal net per labai :) Taip įtaigiai apraÅ¡yta jų buitis, medžioklÄ—, bendravimas, netgi seksas. Ir tie visi svarstymai apie dvasių pasaulį, bandymai paaiÅ¡kinti kiekvienÄ… nesuprantamÄ… dalykÄ…… VaizduotÄ— vis pieÅ¡Ä— ir pieÅ¡Ä— neandertalieÄius prie jų urvo kartu su svetima, panaÅ¡ia į mus, mergaite.
Kas užkliuvo. Žinoma, keista skaityti, kad moteris, gimdanti 20-ties, jau yra laikoma senute, bet užkliuvo ne tai. Man buvo nuostabu, kad visi genties nariai labai jau sveiki, o gydymas pažengÄ™s tiek, kad akys ant kaktos lipa skaitant. KažkodÄ—l tuo abejoju. Ir dantis rauna, ir rankas į vietÄ… atstato, o jau žolelių ir jų paruoÅ¡imo bÅ«dų gausumas neiÅ¡pasakytas. Žodžiu, visi buvo sveiki iÅ¡skyrus paÄiÄ… gydytojÄ…. Ir ta pasimirÄ— dÄ—l to, kad jos neslaugÄ—. Dar truputį keista buvo skaityti apie neandertalieÄių prisiminimus bei sugebÄ—jimus sujungti protus. Na, bet tai tik autorÄ—s fantazija, taigi kibti labai nÄ—ra prie ko. Visgi Äia romanas, ne vadovÄ—lis. O kad iÅ¡ 600 psl. užkliuvo tik pora dalykų – tai geriau ir bÅ«t negali :)
Laukimas. Jau labai labai laukiu antros ir visų kitų knygų. Kiek girdÄ—jau gandų, pasirodyti turÄ—tų netrukus. Tik galÄ—tų “Obuolys” eilinį kartÄ… verstis per galvÄ… saikingiau – tekste palikta aibÄ— redagavimo klaidų. NorÄ—Äiau eiti pas juos dirbti, gal pavyktų padÄ—tį pagerinti :)
Vertinu 10/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 9
2012-10-15
Kadaise vargais negalais perskaiÄiau M. Kunderos “PokÅ¡tÄ…”. Daugiau, galvojau, Å¡ito Äeko į rankas neimsiu. Bet tÄ… “NepakeliamÄ… bÅ«ties lengvybÄ™” tiek visi giria, kad padariau iÅ¡imtį :)
Milan Kundera “Nepakeliama bÅ«ties lengvybÄ—”
LengvybÄ—. Knyga Å¡iaip jau filosofinÄ—. Nepaisant to, skaitÄ—si labai lengvai. Ne, ne taip, kaip koks trileris, bet pakenÄiamai. O Å¡tai pati knyga yra apie tai, kaip sunku iÅ¡tverti lengvumÄ… ir jį pasirinkti. Kad kartais žymiai paprasÄiau pasinerti į tai, kas sunku – sunkius santykius, sunkius karjeros vingius, sunkias politines pažiÅ«ras.
AnalizÄ—. M. Kundera mane prajuokino stiliumi. Maždaug “Pats dainuoju, pats analizuoju”. Nesuprasti knygoje tam tikrų detalių neįmanoma, nes raÅ¡ytojas jas pats paraÅ¡Ä™s, kitame puslapyje ar net Å¡alia, skliaustuose, iÅ¡kart paaiÅ¡kina ir analizuoja. Toks jausmas vietomis, kad skaitai knygÄ…, kurios paraÅ¡tÄ—se lietuvių kalbos mokytoja pasiraÅ¡Ä— pavyzdinÄ™ knygos analizÄ™. Man tai nepatiko, nes nepaliko vietos mÄ…stymui.
Čekai. Rašytojas labai stengėsi kur reikia, kur nereikia sukišti viską apie Čekijos okupaciją. Ir gerai. Lietuviai galėjo savo laiku irgi nepasikuklinti, nes apie 1968 m. Prahos pavasarį pasaulis žino daug daugiau nei apie mus.
Vertinu 6/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 105
