Tom Cain “Avarijų Organizatorius”

2012-08-26

Kai esi Paryžiuje ir skaitai knygą, kurios veiksmas prasideda Paryžiuje, tai kažkaip smagu. Tik kad tas veiksmas apie žuvusią princesę Dianą. Ir knyga ne iš pačių geriausių. Bet malonu tai, kad skaitai ir žinai vietas iš pavadinimų :)

Tom Cain “Avarijų Organizatorius”

Trileris. KnygÄ… galėčiau pavadinti eiliniu trileriu. Kur Å¡audo, bÄ—ga, gaudo, sprogdina, nusuka sprandus, supergraži moteris ir supergudrus ir visoks kitoks ten agentas. Daugiau kaip ir nieko. Istorija prasideda apie tai, kaip buvo suorganizuotas ir įvykdytas princesÄ—s Dianos nužudymas Paryžiuje. Knygos pagrindiniai veikÄ—jai buvo apgauti savo užsakovų ir nieko nežinodami suorganizavo žūtį. Tai va Å¡ita dalis dar buvo gera. Bet toliau… Jei bÅ«tų filmas, nebežiÅ«rėčiau :)

Pabaiga. Labai nelogiÅ¡ka. Supervyras visiÅ¡kai nukankintas buvusių KGB darbuotojų, jau beveik pamiÅ¡Ä—lis, bet staiga kažkaip dar sugeba atlikti neįtikÄ—tinai daug logiÅ¡kų ir sunkių veiksmų. O po to vÄ—l tampa beveik daržove. RaÅ¡ytojas bandÄ— tai paaiÅ¡kinti, bet nesigavo. Taigi, pabaiga – totalus briedas. Kaip ir visuose trileriuose :)

Vertinu 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0

Karin Alvtegen “IÅ¡davystÄ—”

2012-08-22

Esu skaičiusi Å¡ios Å¡vedų raÅ¡ytojos knygÄ… “Dingusi”. Atsimenu, kad patiko, bet imdama į rankas “IÅ¡davystÄ™” nesitikÄ—jau tokios geros knygos. Tikrai. Nesmagu, kai tikiesi geros knygos, o gauni Å¡. Normalu, kai tikiesi geros knygos ir gauni gerÄ… knygÄ…. Bet kai tikiesi paprastos istorijos, o gauni tokiÄ… kaip Å¡i… tai tikrai jÄ—ga! Pasikartosiu – žmonÄ—s iÅ¡ to pusiasialio raÅ¡o gerai.

Karin Alvtegen “IÅ¡davystÄ—”

Intriga. Jos čia nÄ—ra :) Bet kažkas vis varo skaityti tolyn, skaityti, skaityti ir kuo greičiau sužinoti, kaip gi viskas baigsis. Vis tikiesi, kad bus gerai, gal jau tuoj… o gerai taip ir nepasidaro. Å iurpi knygos pradžia, Å¡iurpi ir pabaiga.

Tema. MeilÄ—, iÅ¡tikimybÄ—, iÅ¡davystÄ— ir pamiÅ¡imas. Viskas labai glaudžiai susijÄ™. IÅ¡davÄ™s vyras, pamiÅ¡imo varomos žmonos kerÅ¡tas. Tikras pamiÅ¡Ä—lis, įsimylÄ—jÄ™s nuo skausmo pamiÅ¡usiÄ… žmonÄ…. Meilužė, mylinti vyrÄ… ir pamiÅ¡usi knygos pabaigoje. Visų istorijos atrodo tokios sudÄ—tingos, o iÅ¡ tiesų viskas taip paprasta… Ypač geros vietos, kur ta pati vieta pasakojama žmonos ir vyro. Tada atrodo, kad reiktų tik spragtelÄ—ti pirÅ¡tais ir viskas stotų į savo vietas. Deja, nÄ—ra kam spragtelÄ—ti :(

Apibendrinimas. Ideali knyga vienam vakarui. Būtų nuostabus psichologinis filmas.

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 2

Suomių pasakos

2012-08-20

Haufo pasakos, palyginus su lietuvių liaudies, yra nei baisios, nei žiaurios. O palyginus su suomių pasakom, tai jos iš vis nieko vertos. Visa mano vaikystė prabėgo skaitant įvairių šalių pasakas, taigi esu kadaise skaičiusi ir šitas. Nepatiko anuomet, nepatiko ir dabar.

Suomių pasakos

Herojai. Pasakose figÅ«ruoja miÅ¡ko žvÄ—rys – meÅ¡ka, lapÄ—, vilkas, kiÅ¡kis, pelÄ—. Yra dar ir Å«kininkas. Pasakos Å¡iek tiek siejasi viena su kita, todÄ—l geriau skaityti jas iÅ¡ eilÄ—s, nes gali ir nesuprasti, ko ten ta meÅ¡ka ant lapÄ—s pyksta.

Žiaurumas. Dėl šito tai man trūksta žodžių. Šiaip ar taip, pasakas skaito mažiems vaikams, ar ne? Pacituosiu:
Taip bekeliaudami jie dažnai sustodavo ir vis užkandžiaudavo. Tuo bÅ«du veikiai senis buvo suvalgytas…” – čia žvÄ—rys tempÄ— rogÄ—se negyvÄ… senį ir vis jo užėsdavo pakeliui.
IÅ¡alkusi laputÄ— pati surijo arklio kojÄ…, o paskum sudorojo ir vienÄ… vilkiukÄ……” – o laputÄ— tai buvo aukle pasisamdžiusi. SuÄ—dÄ— visus tris vilkiukus. Už tai jai nebuvo nieko, nes lapÄ— labai gudri.
Dar lapÄ— suÄ—dÄ— mirusiÄ… lokio pačiÄ… prisidengusi tuo, kad sÄ—di Å¡alia jos ir rauda. Už tai jai irgi nieko nebuvo, nes, kaip minÄ—jau, lapÄ— yra labai gudri. O kai esi labai gudrus, tai gali daryt kÄ… tik nori nebaudžiamas – nieko tau neatsitiks.

Durnumas.Å uo suprato, kad vilkas atÄ—jo pažadÄ—tos degtinÄ—s, ir atsargiai įleido svečiÄ…. – Na, duok degtinÄ—s! – papaÅ¡Ä— vilkas. – PakentÄ—k truputį, tuoj gausi, – atsakÄ— Å¡uo: – Å¡eimininkas ten, po suolu, turi paslÄ—pÄ™s tris butelius“. – Å uo su vilku smagiai kartu pagÄ—rÄ—, bet vilkui bÅ«tinai prisireikÄ— padainuoti ir prižadino Å¡eimininkus. O Å¡iaip tai maukt degtinÄ™ pasislÄ—pus yra visai ok. Ir čia dar kilo triukÅ¡mas dÄ—l kažkokios vaikiÅ¡kos knygelÄ—s apie sidrÄ…?!
Ožys greitai įlipo į eglÄ™“. – ÄŒia jau komentarų nereikia. Nors, kÄ… aÅ¡ žinau – gal suomių ožiai vikrÅ«s kaip voverÄ—s :)

Vertinu 2/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 107

Malgorzata Saramonowicz “SesÄ—”

2012-08-18

Negaliu pasakyti, kad supratau tą knygą taip, kaip to siekė rašytoja. Todėl perskaičius ėmiau ir paieškojau recenzijų. Labai juokinga. Vieni suprato tiesiogiai, kiti nesuprato ir nupylė protingų dėdžių recenzijas apie eretiškumą ir panašiai. Labai gėda prisipažinti, kad nesupratai? Man jau nebe.

Malgorzata Saramonowicz “SesÄ—”

Kliedesiai. Jei atsitiktinai panarÅ¡ytumÄ—t blogas.lt tinklaraščius, rastumÄ—te daug tokio tipo kliedesių. Na, tik knygoje jie gerokai intelektualesni. Bet vis tiek kliedesiai. Ä®taigÅ«s tokie, nes tarakonai man staiga Ä—mÄ— ir pasidarÄ— visai nesimpatiÅ¡ki. SimpatiÅ¡ki jie niekad ir nebuvo, bet dabar, jei kur nors pamatysiu, prisiminsiu slogiÄ…, niÅ«riÄ… ir nemaloniÄ… knygÄ… “SesÄ—”.

Detektyvas. Tokia trumputÄ— knyga (135 psl.), bet va – jau ir yra detektyvas. KodÄ—l filosofo žmona pastojusi paniro į letargÄ…? Kas tokio nutiko jos vaikystÄ—je? KodÄ—l tarakonai? Kyla daug klausimų, o vargÅ¡as vyras tik kapstosi, tik kapstosi suplukÄ™s… Ä® pabaigÄ… jau Ä—miau abejoti, kad iÅ¡kapstys, bet visgi tiesa iÅ¡aiÅ¡kÄ—jo. Džiaugiuosi, nes jei po tokių kliedesių dar reikÄ—tų ir pabaigÄ… pačiam susigalvoti, tai jau visai nekas.

Religija. Anot knygos, Dievas yra žiaurus ir blogas, o visi vabalai ir ypač tarakonai – jo tarnai. Lenkams, kaip supratau, Å¡ita teorija labai užkliuvo. Man, kaip netikinčiai jokiais dievais, tai eretiÅ¡ka nepasirodÄ—. Greičiau juokinga :)

Vertinu 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0

Maeve Binchy “Vakariniai kursai”

2012-08-14

Perskaičiau jau ketvirtÄ… Å¡ios raÅ¡ytojos knygÄ… lietuviÅ¡kai. Visada atsivertusi naujÄ… tikiuosi to paties – mielos airiÅ¡kos istorijos, papasakotos skirtingų žmonių akimis. TÄ… gavau ir šįkart. Ko daugiau norÄ—ti? Nebent puodelio arbatos, ko nors saldaus ir trupučio ramybÄ—s skaitant.

Maeve Binchy “Vakariniai kursai”

Pasikartojimai. Kadangi knyga jau ketvirta, tai pastebiu pasikartojančių elementų – į neaiÅ¡kius reikalus su nusikaltÄ—liais įsivÄ—lÄ™s vaikinukas; vaikai, užaugÄ™ be tÄ—vų; girtuoklystÄ—s; nelaimingos santuokos; turtingai, bet nuobodžiai gyvenantys žmonÄ—s… Žodžiu, raÅ¡ytoja pradeda kartotis. Bet kai geriau pagalvoji… na, toks juk tas gyvenimas. Ir istorijos labai realios. Tik, kad tikrovÄ—je jos dažnai nesibaigia taip gerai, kaip M. Binchy knygose.

Italų kalba. “Vakarinių kursų” aÅ¡is yra vakariniai italų kalbos kursai. Knygoje – mokytojos, organizatoriaus ir dalyvių istorijos. Kaip ir reikÄ—jo tikÄ—tis, jie visi vienaip ar kitaip yra susijÄ™, dažnai net patys to nežino. Gerai, kad skirtingai nei “Alyviniame autobusiuke“, čia yra ir pabaiga. Žinoma, laiminga. Kitokios nÄ— nesitikėčiau. O italų kalba dÄ—stoma taip smagiai, kad pati į tokius kursus užsiraÅ¡yčiau. Ir Å¡iaip kalba labai smagi. Gal gi tikrai pasimokyti? :)

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 2

Gianni Rodari “ÄŒipolino nuotykiai”

2012-08-12

Knygą sūnus per gimtadienį gavo dovanų, su intencija paguosti mane, nes kadaise darželis nusisavino mano knygą apie Čipoliną. Vaikystėje esu mačiusi filmuką, kuris man nelabai patiko, o knygą pirmą kartą perskaičiau tik dabar. Garsiai ir po truputį :)

Gianni Rodari “ÄŒipolino nuotykiai”

IdÄ—ja. Labiausiai knygoje man patinka idÄ—ja – vaisiai, uogos ir daržovÄ—s tarsi žmonÄ—s, arba, tiksliau, žmonÄ—s atrodo tarsi vaisiai, uogos ir daržovÄ—s. Poras turi ilgiausius Å«sus, ant kurių žmona džiausto skalbinius, mÄ—lynÄ— yra labai mažučiukas ir gali gyventi kaÅ¡tono kevale, ridikutÄ— turi plonÄ… kasytÄ™ ant virÅ¡ugalvio, apelsinas yra apsirijÄ—lis, o svogÅ«nas smirda. Kaip daugumoje knygų vaikams gÄ—ris turi nugalÄ—ti blogį, tai taip yra ir čia – “žmonÄ—s” nugali juos spaudžiantį princÄ… CitronÄ….

Nuobodulys. Perskaičius pusÄ™ knygos Ä—miau laukti pabaigos. Istorija tiesiog per daug iÅ¡tÄ™sta – tai pakliÅ«na ÄŒipolinas į kalÄ—jimÄ…, tai iÅ¡eina, tai pakliÅ«na, tai iÅ¡eina… Ir visÄ… laikÄ… Kurmis su savo draugais turi jį gelbÄ—ti. Ä® pabaigÄ… jau man gaila Kurmio pasidarÄ— – vis apanka nuo Å¡viesos gelbÄ—damas tÄ… smirdžių. Jei ne kelios smagios vietos, būčiau visai nusinuobodžiavusi.

Miegas. Labai puiki knyga vaikui prieÅ¡ miegÄ…. Gal ji ir sÅ«nui buvo nuobodi, nes tai pirmoji knyga, kurios perskaitydavau vos kelis puslapius ir vaikas užmigdavo. Trolių mumių tai neužtekdavo ir ilgiausio skyriaus, o čia… Na, žiÅ«rÄ—sim, kaip reaguos, kai ims viskÄ… suprasti :)

Vertinu 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 82

Markus Zusak “Knygų vagilÄ—”

2012-08-08

Nežinau kodÄ—l, bet labai ilgai skaičiau Å¡itÄ… knygÄ…. Ji gera ir nÄ—ra sunki, ir negaliu pasakyti, kad neskaitadieniai… Tiesiog kažkaip lÄ—tai stÅ«miausi pirmyn. Gal visgi vasarÄ… labiau norÄ—tųsi kažko, kas nespaustų aÅ¡aros.

Markus Zusak “Knygų vagilÄ—”


Karas.
Knyga apie AntrÄ…jį pasaulinį karÄ… – mažas miestelis Vokietijoje, maža jame prisiglaudusi mergaitÄ—, kuriai svetimi žmonÄ—s tampa tikrais tÄ—vais. Mažas jos pasaulÄ—lis, kurį praplečia knygos ir rÅ«syje slepiamas žydas Maksas. Karas knygoje labai tikras, net nemalonu. Tiesiog matau akyse perskaitytus vaizdus – slÄ—ptuvÄ™ rÅ«syje, žydų “eisenÄ…”, purvinÄ… žiemos sniegÄ…, skausmÄ… veiduose, obuolių vogti traukiančius vaikus, futbolÄ… dulkÄ—toje gatvÄ—je, girdžiu akordeonÄ… ir užuodžiu karčiÄ… kavÄ….

Mirtis. Na, tuo metu jos buvo daug ir visur. Mirtis Å¡ioje knygoje pati mums apie tai papasakos, nes ji ir yra pasakotoja. Mintis įdomi, bet kažko tam trÅ«ksta. Mirtis Å¡iek tiek netikroviÅ¡ka, kažkokia keista. Nepaisant gausybÄ—s jos apraÅ¡ymų, nesugebÄ—jau susidaryti įspÅ«džio, kokia ta mirtis – žmogiÅ¡ka, emocionali, racionali ar antgamtiÅ¡ka. Man tik patiko, kad ji neskaitÄ— pamokslų.

Pabaiga. O štai čia susigraudinau, labai buvo gaila mergaitės-knygų vagilės. Na, iš tokios knygos neverta tikėtis laimingos pabaigos. Karo metu vargiai būtum atradęs laimingą žmogų, ar ne?

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 1

David Lebovitz “Saldus gyvenimas Paryžiuje”

2012-07-31

Jei nenutiks pasaulio pabaiga, pagaliau pamatysiu Paryžių. Kadangi prieš Lisaboną skaičiau knygą apie tą miestą, tai, žinoma, neatsispyriau poreikiui apsišviesti ir dabar :) Na, bent jau žinosiu, kur ir kokio maisto ieškoti.

David Lebovitz “Saldus gyvenimas Paryžiuje”

Maistas. Knyga, galima sakyti, yra apie maistą. Nieko nuostabaus, juk rašė kulinaras. Apie šokoladą, duoną, žuvį ir kitus gerus dalykus. Be to, joje yra receptų, iš kurių kelis jau nusižiūrėjau. Ar jau sakiau, kad dievinu knygas apie gerą maistą? Todėl šitą suskaičiau labai skaniai. Net kelis kartus lipau naktį lauk iš lovos ir varvančia seile ėjau siaubti šaldytuvo.

Kontrastas. Kulinaras yra amerikietis, todėl knygoje stebisi dalykais, kurie mums, lietuviams, yra įprasti. Pvz., vonios jungiklis už jos ribų, skuduras grindims, pardavėjų nemandagumas :) Skaitai ir galvoji, kad visgi toje didžiojoje šalyje anapus Atlanto viskas yra kitaip, o niekad nematytas Paryžius atrodo daug artimesnis širdžiai. Tačiau jaučiu pagarbą amerikiečiui, kuris nezirzia, kad Paryžiuje viskas kitaip. Priešingai, jis tuo džiaugiasi ir viską pateisina. Iki šiol esu sutikusi vos kelis tikrus amerikiečius ir visi jie kuo nors stebėjosi Europoje, kas yra kitaip, nei pas juos. Deja, jie visi buvo ne tiesiog nustebę, o pasipiktinę (nors ir šypsojosi).

Paryžiečiai. Jau ne pirmoje knygoje perskaitau, kokie nemalonūs yra paryžiečiai. Šioje aprašytas jų nemandagumas, pasipūtimas, stumdymasis, lindimas be eilės. Tikrai apima jausmas, kad niekas jų nemėgsta, net ir visa likusi Prancūzija. Na, pati galėsiu tuo įsitikinti, jei rugpjūtį dar nors vienas bus mieste, o ne siaubs Provansą :)

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 43