Lars Kepler “Hipnotizuotojas”

Pagalvojau, kad kuo daugiau skaitau, tuo sunkiau man įtikti. O skaitau tai daug. Galvoju net vÄ—l pradÄ—t apraÅ¡inÄ—ti, nes tiek knygų užmarÅ¡tin nueina… Paskui kas nors klausia “skaitei?”, o aÅ¡ lyg ir prisimenu virÅ¡elį, bet turinio tai nÄ— per kur. O ir Å¡iaip, apleidau Novum visiÅ¡kai, nes ir be blogo veiklos per akis. TodÄ—l galvoju, kad jei prisiversiu raÅ¡yti bent trumpai apie knygas, gal kils noras raÅ¡yti ir apie kitus dalykus. Visgi, smegenis mankÅ¡tina ne tik skaitymas, bet ir raÅ¡ymas :) Taigi, pradedu nuo paskutinÄ—s perskaitytos:

Lars Kepler “Hipnotizuotojas”

Tiesą sakant, tikėjausi kažko daugiau. Gal daugiau hipnozės, kažkokios mistikos, o gavau tiesiog trilerį, kuris, kaip trileriui ir dera, įtraukė. Bet net tiek, kad negalėčiau atsiplėšti. Perskaičius daugiau nei pusė knygos supratau, kas pagrobėjas, o dvi istorijos (šeimos išžudymas ir hipnotizuotojo sūnaus pagrobimas) man kažkaip nelabai ir rišasi. Net nėra aišku, ar tikrai antrąjį įvykį išprovokavo hipnotizuotojo sulaužytas pažadas daugiau praktika nebeužsiimti.

Pliusai ir minusai. Pliusas už tai, kad knygoje daug tikroviškumo, pvz., kaip situacija netyčia susiklosto taip, kad žmona ima įtarti vyrą turint meilužę, nors tas jos neturi, bet iš pykčio pasako, kad turi. Žodžiu, linksma :) Dar vienas pliusas už šiurpą keliančius kankinimų aprašymus. O vat to balagano su skęstančiais autobusais pabaigoje galėjo ir nebūti, iškart primena holivudinį filmą.

Antra dalis? Pabaiga Å¡iek tiek tokia, kad norisi antros dalies: “Hipnotizuotojas. Po 10 metų” ar kažko panaÅ¡aus, nes liko neiÅ¡sprÄ™stų psichologinių bÄ—dų.

Silkė. Labai ji ten skaniai aprašoma, ta nuostabi suomiška silkė. Nežinau, gal aprašymas įtaigus, o gal valgyt tuo metu tiesiog norėjau, bet jau susiradau receptų ir turbūt eisiu pirkt silkės artimiausiu metu :D

Vertinu 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 865

Knygoms laiko visada yra

Pati savimi stebiuosi, kiek daug knygų sugebÄ—jau perskaityti net ir 9 mÄ—nesius lakstydama paskui mažių. Per užvakar ir vakar suskaičiau “Kolekcionierių” – kažkodÄ—l paliko įspÅ«dį man Å¡ita knyga. Negaliu pasakyti, kad patiko, bet ji tokia, po kurios sunku pradÄ—ti skaityti kitÄ… knygÄ…. Nes vis dar mÄ…stai apie tai, kÄ… perskaitei. IÅ¡kart pagalvojau, kad geras psichologinis siaubo filmas bÅ«tų, bet, aiÅ¡ku, toks jau yra.

O prieÅ¡ tai skaičiau R. Flicko “Å iaurÄ—s Sachara”. Po to, kai perskaičiau, man pasakÄ—, kad skolinsis, nes ji neva labai jau gera. O pati įsigijau, nes iÅ¡ buvusio Å¡efo kadaise iÅ¡girdau “Kas tas Flickas? Skaitau jo knygÄ…, laaaabai gera”. Na, nežinau. Kad labai gera, tai tikrai negalėčiau teigti. Visgi raÅ¡Ä— mokslo žmogus, o, mano nuomone, tai tokie žmonÄ—s tegu galvoje užgimusiÄ… istorijÄ… iÅ¡dÄ—sto kokiam nors raÅ¡to žmogui ir tas tegu jÄ… užraÅ¡o. Nes stilius tai baisus. Vietomis – prastai paraÅ¡ytas romanas, vietomis – istorijos vadovÄ—lis. Bet knyga, net ir nebÅ«dama gera, visgi yra įdomi. Dabar jaučiu bent kažkiek žinanti apie paskutines prÅ«sų dieneles. Netgi pasigÅ«glinau apie tai, kaip lietuviai paminklus KlaipÄ—doje griovÄ—. Ir dar tokius gražius. GalÄ—tų ir atstatyti, vietoj kažkokio tai “Žvejo” :) Ir Å¡iaip, gauti istorinių žinių skaitant grožinÄ™ literatÅ«rÄ… man patinka.

Dar prieÅ¡ tai buvau užsikabinusi ant knygų Rytų tematika. Lentynoje rikiuojasi “DvideÅ¡imtoji žmona”, “Å eÅ¡Ä—lių princesÄ—” (nu ne literatÅ«ra, o koÅ¡maras), “Å ilko kelio karalienÄ—” (ai, visai nieko), “GÄ—lių kraujas” (rekomenduoju), “TÅ«kstantis saulių skraisčių” (labai labai rekomenduoju), “Stambulo pavainikÄ—” (Å¡iaip sau), “TÅ«kstančio ir vienos nakties Å¡alyje: kelionÄ— pas Maroko pasakotojus” (rekomenduoju). Galų gale iÅ¡sitraukiau dar studijų metais skaitytÄ… Karen Armstrong “Islamas. Trumpa istorija” ir viskÄ… apibendrinau. Ir susimÄ…sčiau, kodÄ—l man, visiÅ¡kai netikinčiai, taip įdomu religijos. IÅ¡ visų paskaitų įdomiausios buvo laisvai pasirinktos doc. dr. K. Dubniko “Religijų istorija” (ar kažkaip panaÅ¡iai). Paskui supratau, kad turbÅ«t ir yra įdomu todÄ—l, kad netikiu :)

Ä® tarpus perskaitytos ir Frank Cottrell Boyce “Milijonai” (nesužavÄ—jo), ir Herbjorg Wassmo “Å imto metų istorija” (ar yra dar geresnių raÅ¡ytojų?) ir netgi David Kirkpatrick “Facebook efektas” – ar tokį Å¡lamÅ¡tÄ… galima vadinti knyga? Žinau, kad tai ne grožinÄ— literatÅ«ra, bet net mokykliniai istorijos vadovÄ—liai įdomiau bÅ«na paraÅ¡yti. Ir dar kelios, kurių jau net neprisimenu. O vakare garsiai skaitau pasakas. Jau įveiktos dvi pasakų knygos (gaila, prastos), K. Majerio PuÅ¡io “TepÄ— TepÄ— arba stebuklų metas” ir dabar įpusÄ—ta A. Lindgren “Mijo, mano Mijo”. Žodžiu, ketinu dar kartÄ… perskaityti visas mÄ—giamiausias vaikystÄ—s knygas. Troliai mumiai ir Mere Popins, ruoÅ¡kitÄ—s!

Taigi, kaip gyvenant iÅ¡ pradžių tarp pampersų ir maitinimų, po to mankÅ¡tose ir koÅ¡Ä—s nuo sienų valyme, tada lakstymo iÅ¡ paskos, kad neprasiskeltų galvos, o dabar lakstymo iÅ¡ paskos, kad ko nors nesugadintų – tai rezultatas visai neblogas :) Kol nepradÄ—jo nepasiremdamas vaikščioti (nors kÄ—slų jau yra) ir kuičiasi po tėčio stalu, galiu netgi truputį atsipÅ«sti ir vienu ypu paraÅ¡yt įraÅ¡Ä… apie knygas :)

Kategorija: Knygos | Komentarų: 14

I. Allende “Sala po vandenynu”

I. Allende knygos pastaruoju metu mane buvo gerokai nuvylusios. SužavÄ—jusi mane savo “Dvasių namais”, “FortÅ«nos dukterimi” ir “Portretu sepija”, vÄ—liau Å¡iek tiek atgrasÄ— knygomis “Apie meilÄ™ ir Å¡eÅ¡Ä—lius” ir “InesÄ—”. Pastarosios nebuvo neįdomios, bet ir nesusiskaitÄ— taip smagiai, kaip tikÄ—jausi. O nuomonÄ— apie raÅ¡ytojÄ… paÅ¡lijo tada, kai perskaičiau “Visas mÅ«sų dienas” ir “PaulÄ…”. AÅ¡ visgi mÄ—gstu romanus, ne autobiografijas. Daugiau »

Kategorija: Knygos | Komentarų: 3

Jerome K. Jerome istorijos

Ä–miau ir sukrimtau tris Jerome K. Jerome knygas. Taip, čia tas pats, kuris paraÅ¡Ä— “Trise valtimi (neskaitant Å¡uns)”. Be Å¡ios dar perskaičiau “Kaip mes raÅ¡Ä—me romanÄ…” ir “Trise dviračiais”. Daugiau »

Kategorija: Knygos | Komentarų: 6

Lorenzo Carcaterra “Saugi vieta”

Kartais gi imi ir nusiperki per knygų iÅ¡pardavimus kÄ… nors tokio gero, kad tie 9 litai yra vertesni už 35 litus, iÅ¡leistus kitai knygai. IÅ¡ tiesų net nežinojau, kad L. Carcaterra yra paraÅ¡Ä™s “Pragaro virtuvÄ—s vaikÄ—zus” (kuriuos dabar užsimaniau perskaityti) ir tik sukrimtusi visÄ… knygÄ… suvokiau, kad tai autobiografija. Labai gera. Labai stipri. Labai žiauri. Ir kartais labai nesuvokiama. Daugiau »

Kategorija: Knygos | Komentarų: 1

Skani, bet snobiÅ¡ka P. Jurkevičiaus “StaltiesÄ—s ritmu”

Å iais laikais sakyti, kad valgis reikalingas tik gyvybei palaikyti yra taip pat beprasmiÅ¡ka, kaip ir teigti, kad seksas reikalingas tik giminei pratÄ™sti. Man valgymas yra malonumas. Malonu gaminti, ragauti, atrasti. Pauliui Jurkevičiui valgis yra ne tik malonumas, bet ir kultÅ«ra. Å ioji galbÅ«t net labiau svarbi. Tokį įspÅ«dį susidariau perskaičiusi “StaltiesÄ—s ritmu“.

Retai skaitau negrožinÄ™ literatÅ«rÄ…, o dar rečiau – lietuvių autorių knygas. TodÄ—l Å¡itos nebūčiau pirkusi, nebent kada nors vÄ—liau, per iÅ¡pardavimus, jei žinočiau, kad tikrai gera… O dabar žinau – tikrai įdomi ir naudinga (ačiÅ« “Tyto Albai”). AiÅ¡ku, gal kas trečiame skyrelyje iÅ¡dÄ—stytoms mintims prieÅ¡tarauju ir dÄ—l to iÅ¡ pradžių skaitydama kiek piktinausi. Bet po to supratau, kad jei mano nuomonÄ— sutaptų su raÅ¡ytojo nuomone, skaityti bÅ«tų baisiai neįdomu. Jis pasakÄ—, kÄ… mano apie maistÄ… ir valgį, ir kad Å¡ie du žodžiai – ne tas pats. Apie jo kokybÄ™ ir kilmÄ™, apie kultÅ«rÄ…, apie makaronus ir apie vynÄ…, netgi apie cepelinus ir voveraites. Daugiau »

Kategorija: Knygos | Komentarų: 127

Džeinė Eir ir Rebeka

Charlotte Bronte “DžeinÄ— Eir” ir Daphne du Maurier “Rebeka” man tokios panaÅ¡ios knygos, kad net nepagalvojusi lentynoje sustačiau jas viena Å¡alia kitos. Istorijos anaiptol ne vienodos, bet pagrindinių veikÄ—jų – jaunų mergelių (beje, abi yra naÅ¡laitÄ—s) – charakteriai vienodi. T.y. – viÅ¡tiÅ¡ki. Tai jos drÄ…sios, tai nedrÄ…sios, tai galvoja nuolat visokias nesÄ…mones ir banalybes. Ir abi įsimyli joms į tÄ—vus tinkančius vyrus, ir kankinasi ten su jais, ir laimÄ—s ieÅ¡ko, ir graužia save. Nors pačias istorijas skiria visas Å¡imtmetis. Bet juk ir dabar tokių viÅ¡tų yra…

“DžeinÄ— Eir” – jau klasika, o “Rebeka” gerokai lengvesnio turinio. Nepaisant to, kad vienoje veikÄ—jai važiuoja karietomis, o kitoje – automobiliais, dvarai, sÄ—dÄ—jimas prie židinio, ir ceremonijos yra tokios pačios. Netgi pagrindinÄ— mintis – kad vyro sielos vis nepaleidžia buvusi žmona – yra tokia pati. Ir netgi abiejų knygų pabaigoje yra po didelį gaisrÄ…. Žodžiu, susitikusios Å¡ios dvi merginos turÄ—tų apie kÄ… paÅ¡nekÄ—ti :)

Kategorija: Knygos, Skaitymai | Komentarų: 2

David Gibbins “Atlantida”

Keista, bet net ir popsines knygas raÅ¡yti sekasi ne visiems. Å tai D. Brown’ui sekasi, o Davidui Gibbinsui, kurio “AtlantidÄ…” skaičiau, nesiseka. Bet čia tik mano nuomonÄ—, nes Å¡i knyga juk bestseleris :) Daugiau »

Kategorija: Knygos, Skaitymai | Komentarų: 5