Pokalbiai ir IKEA

2013-08-19

Jeigu norite pasijuokti, nuvažiuokite į “IKEA”. Kuo greičiau, tuo geriau – ten dabar renkasi daug labai įdomių asmenų. Tikra tiesa, kad žmonÄ—s atvažiuoja kaip į parodÄ…. AÅ¡, prisipažinsiu, buvau jau du kartus: pirmÄ…jį nuvažiavom spontaniÅ¡kai visi trys ir pagaliau nusipirkom visko, ko trÅ«ko vaiko kambariui. Kadangi buvo vos kelios dienos po atidarymo, nepamačiau nieko. KitÄ… kartÄ… gi nuvažiavau pati viena iÅ¡ ryto. Pamačiau daug, bet ir smulkmenų daug prisipirkau. Ir visos jau rado savo vietÄ… namuose. IÅ¡girdau taip pat nemažai… Žmonių nedaug, tai nori nenori eini kartu su tais pačiais.

1. PorelÄ— pensininkų. SusiraukÄ™s vyriÅ¡kis povo povyza, eina pirmas. Moteris neįsimintina, tursena iÅ¡ paskos ir su viskuo sutinka. O vyriÅ¡kis nuolat burba ir piktinasi: tas per mažas, tas greitai susiteps, tas per prastas, o anas per brangus: “Å ita lentyna iÅ¡kart sulÅ«Å¡ vos kÄ… ant jos padÄ—si”, “dÄ—klas į stalčių per mažas, jeigu tau po metų vis dar jo reikÄ—s, galÄ—si nusipirkti”. “Taip taip, taip taip”, – vis linksi žmona ir viskÄ…, kÄ… paÄ—musi, klusniai deda atgal. Vienintelis dalykas, kuris vyriÅ¡kiui paliko įspÅ«dį, buvo virtuvinis laikmatis. Jis prisuko jų gal penkis ir po to jie ilgai ir juokingai vienas po kito krÅ«voje skambÄ—jo. “Geras daiktas – žinai, kada kÄ… reikia padaryti”, – pareiÅ¡kÄ— jis ir nei vieno nepirko.

2. Å eima – kÅ«dikis vežimÄ—lyje, pavargusi moteris ir nuobodžiai griežtas bei racionalus vyras kariÅ¡ku balso tonu. Kaip supratau, turi jie ir antrÄ…, vyresnį vaikÄ…. PrieÅ¡ akis vaikiÅ¡ki staliukai su kÄ—dutÄ—mis:
- Oi, kokie gražūs!
- Kuriam čia laikui?
- KÄ…?
- Iki kiek metų bus galima sėdėti?
- Nežinau, neparaÅ¡yta…
- Man atrodo, kad trumpai. Ne. Reikia pirkti didelius.
- Gerai…

Akiratyje spintelė su kabančiom plastikinėm dėžėm:
- Va, galėtume sukrauti į šitas dėžes.
- O kokį svorį atlaiko?
- NeparaÅ¡yta…
- Netalaikys, netinka.
- Bet gal atlaikys?
- Ne.

3. Tiesiog balsas man už nugaros, labiau pasipiktinęs nei nustebęs:
- Bet tai čia visi baldai balti! Labai greitai tepasi!

(Ir tada aš supratau, kad ačiū švedams, baldai tikrai balti. Arba tamsūs. Arba spalvoti. Ir nei vieno kakalo, supuvusių lapų ar vėmalų spalvos. Atsiprašau už palyginimus, bet dauguma baldų mūsuose yra būtent tokių nuostabių rudų atspalvių. Taip sakant, klasika.)

4. Dar girdÄ—jau klausimÄ… ekspozicijoje “gerai, supratau, o tai kur čia pati parduotuvÄ—?”
Ir kokius tris balsus, skirtus konsultantams “kaip iÅ¡ čia greitai iÅ¡eiti?”
Ir dar kokius penkis, skirtus draugui “aÅ¡ galvojau, kad tas geltonas maiÅ¡as dovanų…”
Ir dar milijonÄ… moteriÅ¡kų “oi, koks fainas!” su vyriÅ¡kai atsakymais “bet mums nereikia” ir tada vÄ—l moteriÅ¡kais “žinau, kad nereikia, supranti, AÅ  TIK ŽIŪRIU”.

5. Labai labai labai liūdno veido vaikinas ir ramiai viską apžiūrinėjanti mergina. Kažkur įpusėjęs ekspoziciją jis prieina prie jos, giliai giliai atsidūūūūūsta ir sako:

- AÅ¡ pavargau.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 46

Lloyd Jones “Perduokite pasaulį man”

2013-08-16

Ä®tariu, kad man prasidÄ—jo ne neskaitadieniai, bet nuobodadieniai. Skaityti norisi, bet viskas taip nuobodu! Kad ir Å¡i knyga. Å io autoriaus žymiojo “Pono Pipo” neskaičiau, bet tikÄ—jausi, kad ir Å¡i bus neprasta. Tuo labiau, kad man patinka fragmentiÅ¡ki pasakojimai. Deja, nusivyliau.

Lloyd Jones “Perduokite pasaulį man”

Pasakotojai. Visa knyga susideda iÅ¡ trumpučių pasakojimų. Jie raÅ¡o apie juodaodÄ—s nelegalÄ—s moters kelionÄ™ į BerlynÄ…. Tikrai ne visi pasakojimai buvo įdomÅ«s, be to, kartais nebesuriÅ¡davau galų dÄ—l praleistų įvykių. Labiausiai man patiko paskutiniai – ilgieji, kurie skamba iÅ¡ pagrindinių veikÄ—jų lÅ«pų, taip pat ir pačios moters. Pasirodo gi, kad ji sÄ—di kalÄ—jime ir visi tie pasakotojai yra liudininkai, o istorijos – liudijimai. TodÄ—l skaitant moters pasakojimÄ… buvo įdomu palyginti jį su kitomis istorijomis. IÅ¡ tiesų tai tik Å¡ioje vietoje galų gale knyga man pasirodÄ— įdomi. Bet ne toks kantrus skaitytojas iki pabaigos gali ir neprieiti.

Priežastis. Moteris į Berlyną keliauja atsiimti savo sūnaus, kurį iš jos pavogė vos gimusį. Istorija gana tikroviška, įtariu, pasitaikiusi ne kartą ir realybėje. Juk nėra sunku užsieniečiui susukti galvą naiviai tarnaitei Afrikos viešbutyje. Tuo labiau, kad moteris tikrai vištelė. Ir naudojasi savo kūnu kai tik to prireikia. Nepateisinu visų tų vyrų knygoje, ypač sunkvežimio vairuotojo, bet kažkodėl nepateisinu ir jos. Na, suprantu, viskas dėl sūnaus, bet tas jos naivumas mane labai labai erzino.

P.S. Tai ne iš tų knygų, kurias norėčiau turėti lentynoje, bet gal kam nors jos reikia?

Vertinu 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 126

Arnaldur Indridason “Užnuodytas kraujas”

2013-08-11

Nežinau, gal buvau ne tos nuotaikos, bet šita knyga yra vienas prasčiausių mano skaitytų detektyvų. Tuos kelis balus duodu vien už tai, kad skaitėsi lengvai. Bet neradau nei įdomaus pasakojimo, nei intrigos, tik visokių niekam nereikalingų ir neįdomių nukrypimų į šalį.

Arnaldur Indridason “Užnuodytas kraujas”

Vertimas. Be to, kad knyga neįdomi, vertimas buvo tragiÅ¡kas. Å iaip jau aÅ¡ ne iÅ¡ tų, kurie kabinÄ—jasi prie vertimų, bet čia buvo baisu. Baisu baisu baisu. Ateina dukra pas tÄ—vÄ… į svečius ir klausia “kaip tau stovi?”. ÄŒia turÄ—jo bÅ«ti neva kažkoks padugnių žargonas klausiant apie tai, kaip sekasi, bet tokios frazÄ—s dar nesu girdÄ—jusi. Asociacijos kyla iÅ¡kart visai kitokios nei turÄ—tų… Tokių nesÄ…monių – daugybÄ—.

Stiklainių miestas. Vienintelis dÄ—mesio vertas dalykas – tai pasakojimas apie stiklainių miestÄ…. Tai kambarys universitete, kuriame stiklainiuose buvo laikomi organai. Å iaip jau ir pati knyga originaliai vadinasi “Stiklainių miestas”. Nors vartojamas ir antrasis pavadinimas, anas man patinka žymiai labiau. Gaila, kad apie tuos stiklainius knygoje mažai pasakojama. Užtat vietos atsirado dar vienai istorijai – apie iÅ¡ vestuvių pabÄ—gusiÄ… nuotakÄ…. Deja, Å¡ita istorija tik pradÄ—ta ir pabaigta, o vystymo nÄ—ra. Nei Å¡is, nei tas – reikÄ—jo arba pasakoti viskÄ…, arba iÅ¡ vis jos čia nevelti.

Istorija. Nužudymas ir jo narpliojimas man pasirodė kažkokie nevėkšliški. Pasakojimo linijos, liudijimai turėtų susipinti ir iš jų galų gale paaiškėti tiesa, bet to nebuvo. Knyga atrodė kaip dėlionė, kuriai trūksta detalių. Paveiksliuką matai, bet kažkas ne taip. Nei iš šio, nei iš to atsiranda lavonas, dingsta smegenys, tyrėjo dukra elgiasi nepaaiškinamai (ir be to, kad ji nėščia, niekas nieko daugiau ir nepaaiškina). Žodžiu, prastai.
Vertinu 3/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 27

Donaldas Kajokas “Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys”

2013-07-24

Džiaugiuosi, kad pagaliau atsiranda lietuvių literatūros, kurią galima skaityti. Nors šioje knygoje dar gana nemažai lietuviško niūrumo, čia jis mistiškas, o ne nuobodus. Knyga labai savotiška, veiksmo, nepaisant kai kurių protu nesuvokiamų nutikimų, visai mažai, bet vis tiek įtraukia.

Donaldas Kajokas “Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys”

Nesybės. Jos knygoje man patiko labiausiai. Jau pavadinimai vien ko verti: Tyločius, Sentimentalioji Pirstmergė, Kalėda Dao ir daugybė kitų. Norėtųsi turėti savo Tyločių, kuris parodytų, kaip iš pelkės naktį išbristi. Apskritai viso ežero mistika labai viliojanti. Taip ir norisi atsidurti sename dvare prie ūkanoto ežero, apipinto pasakojimais. Kai imi įsivaizduoti neįsivaizduojamus dalykus ir visos vykstančios keistenybės atrodo sveiku protu nesuvokiamos.

Kliedesiai. Už gausius religinius intarpus galiu atleisti – Å¡ie man pasirodÄ— visai įdomÅ«s. Bet tam tikros vietos knygoje yra tokie kliedesių kliedesiai, kad skaitydama Ä—miau nervintis. Kai apraÅ¡inÄ—jami nagelai (kažkokios prieÅ¡ingos angelams bÅ«tybÄ—s), dar įžvelgiu sÄ…sajų su tam tikrais vyrų stereotipais. Bet kai pagrindinis veikÄ—jas Gabrielius skaitÄ— nesybių “enciklopedijÄ…”, akys Ä—mÄ— pačios praleidinÄ—ti eilutes. Viskas iÅ¡ serijos “skrido du drambliai, vienas žalias, o kitas į kairÄ™…” ir tokių kliedesių visas skyrius. GalbÅ«t čia ir norÄ—ta pavaizduoti beprasmybÄ™, bet nu kam Å¡itaip kankinti skaitytojÄ……

Pabaiga. Pasirodo, daug keistenybių buvo galima paaiÅ¡kinti ir logiÅ¡kai. AčiÅ« už tai. Bet pati pabaiga galÄ—jo bÅ«ti ir konkretesnÄ—. Apskritai man pirma dalis patiko gerokai labiau už antrÄ… (dvaro Å¡eimininkÄ— AugustÄ— – nuostabi), todÄ—l jos norÄ—josi ilgesnÄ—s.

Eilėraštis. Eilės knygose man niekada nebūna įdomios. Bet šitą Augustės eilėraštį skaičiau tiek kartų, kad jau moku mintinai:

nesidžiaugsiu tavim niekada
niekada niekada mano džiaugsme
meslvas skėtis knyga užversta
dulkiant lietui rugpjūčio sode
nesidžiaugsiu tavim niekada
džiaugsme mano ar šitiek išlauksi

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 95

Elizabeth Bard “PietÅ«s Paryžiuje”

2013-07-22

Å iaip jau Paryžius yra tas miestas, į kurį labai norėčiau sugrįžti. Kadangi velniai žino, ar tai kada nors įvyks, bandau sugrįžti bent jau skaitydama. Knyga savo struktÅ«ra ir ideja labai primena D. Lebovitz “Saldus gyvenimas Paryžiuje”, tik kad pastarasis yra profesionalus virÄ—jas, o Elizabeth tiesiog paprasta moteriÅ¡kaitÄ—.

Elizabeth Bard “PietÅ«s Paryžiuje”

Receptai. Kiekvieno skyriaus pabaigoje yra po du-tris receptus. Kadangi moteris ne virÄ—ja, tai ir receptai paprasti. Ir tai yra puiku! Nes kai man pateikia trisdeÅ¡imt sudedamųjų dalių, iÅ¡ kurių kokių penkių neįmanoma gauti, o patiekalo gaminimo eiga užima tris puslapius, sakau – ačiÅ«, bet ne. Na, o kai receptas paprastas, tai pirmÄ… kartÄ… gaminant suklysti labai sunku, o antrÄ… kartÄ… jau galima pasitelkti vaizduotÄ™. Å iaip kuo paprastesnis receptas, tuo daugiau galimybių improvizuoti, bent jau man taip bÅ«na :)

Istorija. Taigi, už receptus 10 balų, o va pats siužetas manÄ™s nesužavÄ—jo. Labai romantiÅ¡kos vietos sukÄ—lÄ— pavydÄ…, apie nelaimes skaityti tuo metu buvau nenusiteikusi, o juokingų scenų ne tiek jau ir daug. Žodžiu, tai tiesiog moteriÅ¡kÄ—s, bandančios prisitaikyti svetimame mieste, gyvenimas. Nežinau, ar ji skaitÄ— D. Lebovitz knygÄ… (iÅ¡leidimo data skiriasi tik metais), bet kai kurios vietos apie paryžiečių gyvenimo bÅ«dÄ… buvo tiesiog identiÅ¡kos. IÅ¡skyrus tai, kad virÄ—jas teigÄ—, jog niekas Paryžiuje negeria vandens (nes nÄ—ra kur sisioti), o Elizabeth kiekvienos moters rankoje matÄ— mineralinio vandens buteliukÄ…. Visa kita – tas pats. Gal visgi bandant pritapti Paryžiuje tikrai ima matytis specifiniai miestiečių bÅ«do bruožai.

P.S. Skaitydama apie pačiÄ… Elizabeth supratau, kad savo charakteriu labiausiai esu panaÅ¡i į niujorkietÄ™. Klaiku. Bet stengiuosi judÄ—ti į kitÄ… pusÄ™. Gyvenant piečiau turbÅ«t bÅ«tų lengviau…

Vertinu 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 45

Peter Hoeg “Moteris ir beždžionÄ—”

2013-07-17

AÅ¡ vis galvojau, kokia turi bÅ«ti knyga, kad skaityčiau jÄ… antrÄ… kartÄ…? VaikystÄ—je skaitydavau po deÅ¡imt kartų tas pačias, po to suvokiau, kad skaitydama tÄ… pačiÄ…, prarandu vienÄ… dar neskaitytÄ… knygÄ…. Tai Å¡tai taip gavosi, kad TA knyga yra mano mylimo raÅ¡ytojo, skaityta prieÅ¡ 4 metus, nelabai suprasta ir pamirÅ¡ta. Akimis Å¡ukuodama draugÄ—s knygų lentynÄ… Å¡Å«ktelÄ—jau “O, Hoeg’as, kurio neskaičiau!”. O ji man sako “nežinau, kas čia per knyga. Radau Å¡alia Å¡iukÅ¡lių konteinerio ir pasiÄ—miau. Bet abejoju, kad skaitysiu…”. Tai aÅ¡ ir pasiÄ—miau. Tada prisiminiau, kad visgi skaitytas Å¡itas Hoeg’as… Tik kad iÅ¡ knygos galvoje užsiliko vienÄ… vienintelÄ— detalÄ— – kad moteris mylÄ—josi su beždžione.

Peter Hoeg “Moteris ir beždžionÄ—”

Seksas. Labai daug kÄ… Å¡okiruoja bÅ«tent Å¡i vieta knygoje. Bet iÅ¡ tiesų Erazmas juk visai ne beždžionÄ—… O labai protinga žmogbeždžionÄ—. Pasirodo, netgi gerokai protingesnÄ— už žmogų (juk taip visus iÅ¡dÅ«rÄ—…). Jei jau neÅ¡okiruoja “Urvinio lokio gentyje” vietos, kur neandertalietis mylisi su žmonių moterimi, tai čia irgi nieko baisaus.

Psichologija. Ä®domÅ«s veikÄ—jų portretai… Moters alkoholikÄ—s, kas rytÄ… nusipieÅ¡iančios kaukÄ™ ir tampančios žmona, vyro darboholiko be jokio humoro jausmo, draugÄ—s su dviem vaikais ir Å¡imtu meilužių, vyro, gyvenančio sunkvežimyje su Å¡unimi, veterinaro, kuriam jau laikas į pensijÄ…. Netgi ta pati beždžionÄ—, ir ta su charakteriu. LÄ—ta, protinga ir grÄ—sminga. O labiausiai patiko scena knygos pabaigoje – kai, iÅ¡aiÅ¡kÄ—jus dvylikai žmogbeždžionių, visas Londonas puolÄ— namo žiÅ«rÄ—ti, ar jų žmonos ir vaikai ne beždžionÄ—s. Puiki masinÄ—s isterijos scena. Beveik kaip per violetinį skandalÄ….

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 9

Becca Fitzpatrick “Finale”

2013-07-09

Na štai, paskutinė daugialogijos dalis. Manau, kad angliškai kurį laiką nebeskaitysiu. Ir paaugliškų knygų kurį laiką nebeskaitysiu. Nuo to smegenų plovimo net neskaitadieniai prasidėjo :) O paskutinė knyga visai nebloga, beveik tokia pati kaip ir pirma. Toje viskas buvo nauja ir įdomu, o čia labai daug veiksmo ir įtraukia.

Becca Fitzpatrick “Finale”

Veiksmas. Jis kaip prasidėjo (pagaliau) trečios dalies trečiame trečdalyje, taip ir nesustojo iki pat ketvirtosios pabaigos. Vyksta treniruotės, apgaulės, pagrobimai, santykių aiškinimaisi (tiesą sakant, Noros verkšlenimai man jau gerokai įgriso), galu gale karai, visokių ten paslaptingų skysčių gėrimai ir t.t. Autorė gerai įsibėgėjo, bet kai fantastikos tiek daug, aš imu trupučiuką knygos nebemėgti. Tuo labiau, kad tikrų, paprastų žmonių pasakojime beveik neliko.

Populiacija. Nora dar trečioje dalyje paverčiama nefilime, o čia, pasirodo, jau ir jos geriausia draugÄ— tokia… PosÅ«kis netikÄ—tas, ir, mano nuomone, visiÅ¡kai nereikalingas. Taip gaunasi, kad žemÄ—je vien puolÄ™ angelai ir jų palikuonys Å¡laistosi. Neįdomu.

Mirtis. PaaugliÅ¡kos knygos man visada siejasi su laiminga pabaiga. Skaitau ir žinau, kad galų gale pasibučiuos/susituoks/apsigyvens kartu ar dar velniai žino kÄ… nuveiks. Na, čia ji irgi buvo laiminga, bet ar bÅ«tinai reikÄ—jo leisti numirti vienam pagrindinių veikÄ—jų? Mano atsakymas – ne. Imsiu tuoj nebepasitikÄ—ti tomis serijinÄ—mis istorijomis :/

Vertinu 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 92

Painuma

2013-07-04

Man papasakojo tikrų tikriausią istoriją:

Žmona paprašė vyro parduotuvėje nupirkti grietinės, juodos duonos ir krapų. Grįžta vyras ir parneša grietinėlės, batono ir petražolių. Žmona klausia:
- KodÄ—l vietoj grietinÄ—s nupirkai grietinÄ—lÄ—s?
- O kuo jos skiriasi?
- O kodÄ—l batono vietoj juodos duonos?
- Nu… nes skaniau.
- O petražolių vietoj krapų?
- Koks tau bl*** skirtumas, kokios tos žolÄ—s!!!, – supyko vyras.

Ir čia tikrai ne anekdotas. Kai man papasakojo, prisiminiau, kaip močiutė išsiuntė senelį nupirkti pakiuko pieno. Gerai girdėjau, kaip aiškino, kokio. Išėjo senelis į parduotuvę. Grįžo. Su pienu! Kondensuotu.

Kategorija: Vyrai/Moterys | Komentarų: 37