Neil Gaiman “Kapinių knyga”

Å io raÅ¡ytojo turiu “Kapinių knygÄ…” ir “Anansio vaikus”. Nežinau kodÄ—l, bet pradÄ—jau nuo mažiau iÅ¡reklamuotos. Galvojau, kad skaitysiu vaikui vakarais, bet ties pirmu puslapiu, kuriame vyko žudynÄ—s, persigalvojau. Nieko tokio, suÄ—jo ir man gerai. Kelių valandų skaitaliukas smegenims atauÅ¡inti.

Neil Gaiman “Kapinių knyga”

Pasaka. Istorija neva remiasi “Džiunglių knyga”, panaÅ¡us ir pavadinimas. Na, nežinau, nežinau… Be to, kad vaikÄ… užaugino ne žmonÄ—s, panaÅ¡umų čia daugiau neįžvelgiau. Berniukas, kurio Å¡eima išžudoma, užauga kapinÄ—se, prižiÅ«rimas vaiduoklių, Dievo Å¡uns, raganos ir visokių girdÄ—tų ir negirdÄ—tų padarų. IÅ¡galvoti jie labai smagiai, ypač man patiko pikuoliai – mintyse nupieÅ¡iau su jais gražų paveikslÄ…, kaži, gal kada ir į realybÄ™ perkelsiu.

Blogiečiai. Jų draugija pavadinta tiesiog Džekais. Deja, rašytojas buvo taip įsijautęs į kapinių gyvenimą, kad pamiršo labiau išplėtoti piktadarių temą. Jie buvo, jie yra ir jų nebebus, tačiau ką ir kodėl jie veikia, aprašyta gal tik keliais sakiniais. Trūksta išsamumo ir dėl to siužetas knygos pabaigoje subyrėjo į gabalus.

Vertinu 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 73

Jean Marie Auel “PirmykÅ¡tÄ— moteris: Urvinio lokio gentis”

Pamačiusi, kiek metų raÅ¡ytojai (dabar 76) nustebau – ir ji, bÅ«dama tokio amžiaus, pradeda raÅ¡yti TOKIAS knygas? Bet panarÅ¡iusi radau, kad gi “Urvinio lokio gentis” iÅ¡leista 1980 m., o po jos seka dar penkios knygos. Tiesa, naujausia paraÅ¡yta pernai. Tada nustebau antrÄ… kartÄ… – kur TOKIOS knygos buvo 22 metus, a? KodÄ—l neiÅ¡leistos lietuviÅ¡kai anksčiau? Bent jau pirmoji per daug nereali, kad bÅ«tų iÅ¡versta tik Å¡iemet.

Jean Marie Auel “PirmykÅ¡tÄ— moteris: Urvinio lokio gentis”

Istorija. Kai buvau maža, vienos mano mÄ—giamiausių knygelių buvo “PrieÅ¡istorinio berniuko nuotykiai” ir E. Storcho “Mamutų medžiotojai”. Kiek juose yra realybÄ—s, pasakyti galÄ—tų tik patys pirmykščiai žmonÄ—s, taigi – niekas. Kiek tiesos “Urvinio lokio gentyje”, irgi neaiÅ¡ku. Kaip supratau, raÅ¡ytoja stengÄ—si domÄ—tis tuo laikotarpiu, papročiais ir gyvenimo bÅ«du tiek daug, kaip įmanoma, bet juk ir mokslininkai ne visuomet bÅ«na teisÅ«s. Nepaisant to ir dar kelių man užkliuvusių dalykų, istorija labai įtikina. Gal net per labai :) Taip įtaigiai apraÅ¡yta jų buitis, medžioklÄ—, bendravimas, netgi seksas. Ir tie visi svarstymai apie dvasių pasaulį, bandymai paaiÅ¡kinti kiekvienÄ… nesuprantamÄ… dalykÄ…… VaizduotÄ— vis pieÅ¡Ä— ir pieÅ¡Ä— neandertaliečius prie jų urvo kartu su svetima, panaÅ¡ia į mus, mergaite.

Kas užkliuvo. Žinoma, keista skaityti, kad moteris, gimdanti 20-ties, jau yra laikoma senute, bet užkliuvo ne tai. Man buvo nuostabu, kad visi genties nariai labai jau sveiki, o gydymas pažengÄ™s tiek, kad akys ant kaktos lipa skaitant. KažkodÄ—l tuo abejoju. Ir dantis rauna, ir rankas į vietÄ… atstato, o jau žolelių ir jų paruoÅ¡imo bÅ«dų gausumas neiÅ¡pasakytas. Žodžiu, visi buvo sveiki iÅ¡skyrus pačiÄ… gydytojÄ…. Ir ta pasimirÄ— dÄ—l to, kad jos neslaugÄ—. Dar truputį keista buvo skaityti apie neandertaliečių prisiminimus bei sugebÄ—jimus sujungti protus. Na, bet tai tik autorÄ—s fantazija, taigi kibti labai nÄ—ra prie ko. Visgi čia romanas, ne vadovÄ—lis. O kad iÅ¡ 600 psl. užkliuvo tik pora dalykų – tai geriau ir bÅ«t negali :)

Laukimas. Jau labai labai laukiu antros ir visų kitų knygų. Kiek girdÄ—jau gandų, pasirodyti turÄ—tų netrukus. Tik galÄ—tų “Obuolys” eilinį kartÄ… verstis per galvÄ… saikingiau – tekste palikta aibÄ— redagavimo klaidų. Norėčiau eiti pas juos dirbti, gal pavyktų padÄ—tį pagerinti :)

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 9

Milan Kundera “Nepakeliama bÅ«ties lengvybÄ—”

Kadaise vargais negalais perskaičiau M. Kunderos “PokÅ¡tÄ…”. Daugiau, galvojau, Å¡ito čeko į rankas neimsiu. Bet tÄ… “NepakeliamÄ… bÅ«ties lengvybÄ™” tiek visi giria, kad padariau iÅ¡imtį :)

Milan Kundera “Nepakeliama bÅ«ties lengvybÄ—”

LengvybÄ—. Knyga Å¡iaip jau filosofinÄ—. Nepaisant to, skaitÄ—si labai lengvai. Ne, ne taip, kaip koks trileris, bet pakenčiamai. O Å¡tai pati knyga yra apie tai, kaip sunku iÅ¡tverti lengvumÄ… ir jį pasirinkti. Kad kartais žymiai paprasčiau pasinerti į tai, kas sunku – sunkius santykius, sunkius karjeros vingius, sunkias politines pažiÅ«ras.

AnalizÄ—. M. Kundera mane prajuokino stiliumi. Maždaug “Pats dainuoju, pats analizuoju”. Nesuprasti knygoje tam tikrų detalių neįmanoma, nes raÅ¡ytojas jas pats paraÅ¡Ä™s, kitame puslapyje ar net Å¡alia, skliaustuose, iÅ¡kart paaiÅ¡kina ir analizuoja. Toks jausmas vietomis, kad skaitai knygÄ…, kurios paraÅ¡tÄ—se lietuvių kalbos mokytoja pasiraÅ¡Ä— pavyzdinÄ™ knygos analizÄ™. Man tai nepatiko, nes nepaliko vietos mÄ…stymui.

Čekai. Rašytojas labai stengėsi kur reikia, kur nereikia sukišti viską apie Čekijos okupaciją. Ir gerai. Lietuviai galėjo savo laiku irgi nepasikuklinti, nes apie 1968 m. Prahos pavasarį pasaulis žino daug daugiau nei apie mus.

Vertinu 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 105

KodÄ—l man patinka Å¡ie rinkimai

1. Nes jie labai smagÅ«s. Dar niekada nemačiau tiek pro aÅ¡aras juokingų kandidatų (pvz., tokių garažnikų) ir iÅ¡ to iÅ¡plaukiančių montažų, filmukų, gif’ų, memų ir viso kito. Na Å¡tai, vienÄ… dienÄ… pamatau Uspaskicho rinkiminÄ™ reklamÄ… su senute, o kitÄ… dienÄ… – montažiukÄ…, ir man jau aÅ¡aros byra nuo juoko. Kuo ilgiau žiÅ«ri, tuo juokingiau darosi. O dar LRT studijoje vykstantys debatai… Geriau už bet kokiÄ… humoro laidÄ… :) Visko nesuraÅ¡ysiu, žinau, kad šį darbÄ… jau iÅ¡sijuosÄ™s dirba Buržujus, linksmuosius rinkimus nuÅ¡viesiantis penktadienį.

2. Nes man nereikia dirbti. N metų per rinkimus man reikÄ—davo dirbti. Ar tai prezidento, ar Seimo, ar savivaldybių… visada turÄ—davau stebÄ—ti juos ne savo malonumui, o tam, kad po to apie juos raÅ¡yčiau. Taip nelieka pusÄ—s smagumo. ÄŒia panaÅ¡iai kaip studijuoti vien tam, kad egzaminus po to iÅ¡laikytum. Tiesa, dabar gi, kai rinkimai tokie įdomÅ«s, gal apie juos raÅ¡yti ir visai norÄ—tųsi :) Nors galbÅ«t tai reiÅ¡kia, kad darbo jau pasiilgau…

3. Nes vyksta ir referendumas. DÄ—l nepaaiÅ¡kinamų priežasčių man labai patinka referendumai. Visada bÅ«nu tvirtai apsisprendusi jau iÅ¡ anksto, todÄ—l dedu tÄ… kryžiukÄ… tvirta ranka ir patenkinta. DÄ—l partijų ir kandidatų nebÅ«nu tokia tikra. Man kažkas jau senokai rekomendavo apsigyventi Å veicarijoje… Žinot, gal ir visai smagu bÅ«tų :)

4. Nes galiu balsuoti. Balsuoti aÅ¡ norÄ—jau jau bÅ«dama 16-os. Atsimenu, kaip pykau, kad dar nesu pilnametÄ— ir kaip džiaugiausi, kai 2003 m pirmÄ… kartÄ… Ä—jau balsuoti – tai buvo referendumas dÄ—l LR narystÄ—s ES. Niekada nesu sugadinusi biuletenio, niekada nesu balsavusi už nesÄ…mones ir sukiojau pirÅ¡tÄ… prie smilkinio tiems, kurie prieÅ¡ 4 metus balsavo už ValinskÄ…, “nes tai labai juokinga”. Gaila, kad tokių buvo daug ir artimų žmonių. Nebalsavusi esu vienÄ… kartÄ… – pernai vasarį. Buvau su kelių savaičių lelium ant rankų, buvo žiauriai sunku. NeturÄ—jau kada prisÄ—st pavalgyti, tad iki balsavimo man buvo toli toli :) Tiesa, tada pagalvojau, kad jei galėčiau balsuoti internetu, turbÅ«t tas kelias minutes laiko surasčiau.

5. Nes Å¡iemet balsuoti bÅ«tinai reikia. Kad ir kaip banaliai skambÄ—tų, bet valstybÄ— šįkart tikrai yra pavojuje. Tiek populistų – violetinių, skraidančių, rusiÅ¡kų ir kitokių aÅ¡ dar nesu mačiusi vienuose rinkimuose. Tuo labiau, kad mada “eit į SeimÄ…” nuo 2008 m. tÄ™siasi toliau. Eina, kas netingi – bukagalviai (bet linksmi) krepÅ¡ininkai, bukagalviai (bet nuoÅ¡irdaus veidelio) galiÅ«nai, bukagalviai (bet sukti) rusų milijonieriai, bukagalvÄ—s (bet susikÅ«rusios palankiÄ… terpÄ™) buvusios teisininkÄ—s, visokio plauko žvaigždutÄ—s ir kiti, kuriuos norėčiau matyti ten, kur jie ir yra arba nematyti iÅ¡ vis. Bet jiems tikrai ne vieta Seime. Žodžiu, balsuoti Å¡iemet reikia jau vien dÄ—l to, kad armija bukagalvių nesprÄ™stų mÅ«sų likimo.

6. Nes esu tvirtai apsisprendusi.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 6

Lars Kepler “Paganinio kontraktas”

Å iaip jau nesu detektyvų mÄ—gÄ—ja, pvz., dar neskaičiau nei vienos Marininos :) O įtempti trileriai-detektyvai man patinka. “HipnotizuotojÄ…” jau skaičiau. Negaliu pasakyti, kad tai buvo kažkas toookio. Užtat “Paganinio kontraktui” pagyrų tikrai negailÄ—siu :) Å vedų Alexanderių (Alexander ir Alexandra Ahndoril) įsivažiavo kaip reikiant.

Lars Kepler “Paganinio kontraktas”

Siužetas. Muzika (aišku iš pavadinimo) ir prekyba ginklais (iš pavadinimo nė velnio neaišku). Skirtingi dalykai čia taip gražiai suderėjo, kad nors verk. Dar daug šaudymų, gaudymų, sprogimų, kraujo, psichologinių problemų, muzikos ir įtampos. Tikrai, perskaičius pačias įtempčiausias vietas tiesiog pajutau, kaip atsipalaidavau. Patinka man tokios knygos. Tokios, kad net ir neturėdama laiko, suryju per kelias dienas.

Jonas Lina. Pareigūnas Jonas Lina pirmojoje knygoje man nebuvo labai patrauklus personažas. Na taip, jis nuolat teisus ir visa kita, bet kažko trūko. Šioje knygoje apie jį atskleidžiama daugiau ir ramusis Jonas man pradėjo patikti. Ypač įdomi pačioje pabaigoje mestelėta užuomina apie pareigūno šeimą. Iš jos aišku, kad kitoje knygoje ta tema bus paliesta ir aš jos jau laukiu :)

Klaidos. Norėčiau papraÅ¡yti “Obuolio”, kad taip neskubÄ—tų versti knygų. Na ok, skubÄ—ti tai galima, juk visi laukiam naujų, bet tada atidžiau redaguokite tekstÄ…. Dabar palikta nemažai spausdinimo klaidų, o va tokio žodžio “žioBtelÄ—ti” tai kaip ir nÄ—ra. Yra tik žioptelÄ—ti. Visgi tas, su raide B, pakartotas kelis kartus.

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 14

IÅ¡rankusis su Å«sais

Kai draugui papasakojau, kaip namuose naktį nuo lentynos buvo nutemptas Å¡akotis, nagu prakrapÅ¡tyta pakuotÄ— ir nugraužti spygliai, jis pasakÄ—: “SpÄ—ju, kad tai buvo ne katino darbas”. Na, vaikas taip aukÅ¡tai dar nepasiekia, be to, jis nÄ—ra toks didelis kepinių mÄ—gÄ—jas, kaip mÅ«sų katinas.

Pagalvojau, kad gi visos katės ir katinai turi savo mitybos keistenybių. Štai žinau katiną, kuris eina iš proto dėl morkų. Man juokinga stebėti, nes maniškiui morkos buvusios nebuvusios. Užtat va, šakotį tai vos ne po užraktu reikia laikyti. Be kepinių, jis dar dievina:

pistacijas (dėl jų tiesiog kvaišta, visiškai neįmanoma ramiai valgyti)
čipsus
cukraus pudrÄ…
ledus
rūkytą žuvį
rūkytą, keptą ar virtą vištieną
krabų lazdeles

Na, pastaruosius 3 dalykus turbÅ«t daug katinų mÄ—gsta :) Užtat mÅ«siÅ¡kis visiÅ¡kai nevalgo jokios žalios mÄ—sos ar žuvies, nelaka nÄ— trupučio pieno ar jogurto, dar ir ne bet kokiÄ… deÅ¡rÄ… įkiÅ¡i. Žodžiu, ponas iÅ¡rankuolis. Man įdomu, o kokių keistenybių turi jÅ«sų katÄ—s? DÄ—l Å¡unų daugmaž aiÅ¡ku – suÄ—da beveik viskÄ…, kÄ… paduodi. ManiÅ¡kis visgi labiausiai mÄ—go pirÅ¡tines :)

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 35

Aleksandr Solženicyn “Viena Ivano Denisovičiaus diena”

Esu skaičiusi apie tremtį ir apie vokiečių koncentracijos stovyklas, bet Å¡tai apie rusiÅ¡kus kalÄ—jimus-lagerius, kuriuose žmonÄ—s iÅ¡naudojami kaip nemokama darbo jÄ—ga, anksčiau neteko. TodÄ—l buvo įdomu. Perskaičiusi pagalvojau, kad mÅ«sų kaliniai gi irgi galÄ—tų visuomenei naudingus darbus dirbti. Tik va, labai jau daug apsaugos reikÄ—tų… Gi dabar ne sovietmetis, su Å¡autuvo buože vieÅ¡umoj per kuprÄ… neužvažiuosi.

Aleksandr Solženicyn “Viena Ivano Denisovičiaus diena”

CenzÅ«ra. Å i knygutÄ— pirmÄ… kartÄ… lietuviÅ¡kai iÅ¡leista buvo 1961 m., o tai jau kažkas nesuvokiamo. Tiesiog taip sutapo aplinkybÄ—s (tinkamas redaktorius, tinkamas Å¡alies vadas, tinkamas metas), kad knyga nepražuvo visiÅ¡kai. Tiesa, buvo cenzÅ«ruota. Naujajame leidime visos anksčiau “iÅ¡kirptos” vietos suraÅ¡ytos kursyvu. Gražu stebÄ—ti, kaip be jų daug kur keičiasi teksto prasmÄ—.

Smagumas. Å iaip jau kalÄ—ti lageryje, srÄ—bti vandeningÄ… koÅ¡Ä™ ir dirbti spiginančiame Å¡altyje nieko smagaus. Bet va, knygos veikÄ—jui Å uchovui pasitaikÄ— viena gera diena – ji čia visa ir apraÅ¡yta. KoÅ¡Ä—s pavogÄ—, darbo sÄ…lygos geresnÄ—s teko, dirbt sekÄ—si, slapčia geležiukÄ… į lagerį prasineÅ¡Ä—, vakare dar antrÄ… porcijÄ… koÅ¡Ä—s susikombinavo, tabako spÄ—jo įsigyti. Žodžiu, bÅ«na sau žmogus ir džiaugiasi tuo, kÄ… turi. Net ir sunkiu darbu, kuris vienintelis gelbsti nuo Å¡alčio. OptimistiÅ¡ka knyga, tik man labai pritrÅ«ko bent trupinuko sarkazmo, kurį prisimenu iÅ¡ “Dievų miÅ¡ko”.

NuobodybÄ—. Knyga trumputÄ—, juk apraÅ¡oma viena diena, bet kai kurios vietos visgi iÅ¡tÄ™stos. Atsibodo skaityti apie mÅ«rijimÄ…, kaip ten vienÄ… eilÄ™ po kitos varo, vÄ—l ir vÄ—l, ir vÄ—l… Na, autorius pats mÅ«rininkas buvo, tai labai įsijautÄ—. Dar kelis dialogus tiesiog akimis permečiau – nei jie vietoje buvo, nei įdomÅ«s. O kai ko, pvz., gyvenimo barakuose, man buvo per mažai.

Vertinu 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 3

Ernestas Parulskis “KasdienybÄ—s kunstkamera”

Ei, pagaliau perskaičiau knygÄ…, kurios autorių pažįstu asmeniÅ¡kai! TurbÅ«t Ernestas ir liks vienintelis mano pažįstamas raÅ¡ytojas :) Dvejus metus (2005-2007) dirbau jo vadovaujamame Omni.lt/Balsas.lt, atÄ—jau dirbti dar į Omni.lt, kai darbe sÄ—dÄ—davom vos trise. Kai prisimenu, smagÅ«s laikai buvo… Perskaičius knygÄ… pasijutau lyg su Ernestu pasikalbÄ—jusi. Jis toks ir yra – kaip kalba, taip ir raÅ¡o.

Ernestas Parulskis “KasdienybÄ—s kunstkamera”

Pažįstami dalykai. Visi tekstai, datuojami 2005-2007 m., man gerai žinomi, nes bÅ«davo publikuojami iÅ¡ pradžių “Verslo klasÄ—je”, o vÄ—liau portale. Netgi prisimenu Ernesto kÅ«rybines kančias (tiesa, tai bÅ«davo retai) ir žymiÄ…sias jo apklausas, juk ir pati bÅ«davau klausinÄ—jama, ar pvz, prisimenu visus man reikalingus kodus. SÄ—dÄ—jau tai už dviejų metrų… Galiu patikinti, kad knygoje minimos staigios apklausos ir pokalbiai dažniausiai yra tiesa :) Ko jau nebepažįstu – tai Ernesto Londone. Bet dÄ—l to buvo ne mažiau įdomu.

Ese. Žinau, kur autorius labiausiai pasikaustÄ™s – tai kultÅ«ra. TodÄ—l ese ta tema paraÅ¡yti profesionaliausiai ir Å¡iek tiek skiriasi nuo likusių, kuriuose labiau atsispindi jo pasaulėžiÅ«ra – tinginiavimas darbe, miesto sportas, konkurencija su kitomis Å¡alimis. Man labiau patiko ir artimesni yra pastarieji. Gal dÄ—l to, kad pati menu ir kultÅ«ra nelabai domiuosi. Na, bet juk iÅ¡ kiekvienos knygos malonu ir kažkÄ… naujo gauti, o “KasdienybÄ—s kunstkameroje” pvz., sužinojau, kaip reitinguojami dailininkai ir kaip atrodo lietuviai tuose pasauliniuose reitinguose. Labai įdomus skyrelis buvo apie populiarias citatas, kurios kadaise buvo cenzÅ«ruotos ir skamba ne taip, kaip originalai. Pvz., Juvenalio “Sveikame kÅ«ne – sveika siela” iÅ¡ tiesų yra “Reikia melstis, kad sveikame kÅ«ne bÅ«tų sveika siela”.

Apibendrinimas. Įdomios ir kikenti verčiančios ese.

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 5