Man patinka netikÄ—tos dovanos :)

Tik pradÄ—jau svarstyti apie KalÄ—das (taip, aÅ¡ dovanomis rÅ«pinuosi labai iÅ¡ anksto – mÄ—nesį galvoju, mÄ—nesį ieÅ¡kau, o gruodį ilsiuos), pirmosios dovanos jau ir čia. Visai netikÄ—tai. “Dr. Oetker” tik paklausÄ— adreso ir Å¡tai, ant stalo jau turiu dėžutÄ™. Ir ne bet kokiÄ… – dar raudonu kaspinu perriÅ¡tÄ…. Smagu gi. Jei būčiau katÄ—, dabar garsiai murkčiau :)

Kai kuriuos produktus esu naudojusi ne kartÄ…: kepimo miltelius, vanilinį cukrų, žele, dar kai kuriuos nesaldžius, pvz., jei jau valgom Å¡aldytas picas, tai tik jų. Bet va pyrago miÅ¡inių niekad nesu bandžiusi. Labiau linkstu pati pasigaminti teÅ¡lÄ…, juk nieko čia sunkaus. Nors pamačiusi dėžutÄ™ su “Kurmio kalneliu”, kuris man yra vienas skaniausių pyragų ir kurio vis nesiryžtu gaminti, iÅ¡kart supratau – kepsiu. Ä® pirktinų produktų sÄ…raÅ¡Ä… jau įsiraÅ¡iau bananus, grietinÄ—lÄ™ ir greitu laiku bandysiu. AčiÅ« už paskatinimÄ… :)

P.S. Antram gyvenimui prisikels ir kaspinas. Užrišiu ant lagamino rankenos.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 0

Mažas vaikas ir iPad’as

Gerai, nebÅ«tinai iPad’as. Gali bÅ«ti Samsungas ar bet kas kitas, bet esmÄ— ta pati – planÅ¡etinis kompiuteris. Kažkoks labai nesmagus žodžių derinys, o mes turime iPad’Ä…, tai ir vartosiu čia jį kaip bendratį.

Mano vaikas su iPad’u draugauja kažkur nuo 10-11 mÄ—nesių, t.y. jau 3/4 metų. IÅ¡ pradžių maigydavo bet kÄ…, o palikti jį vienÄ… su iPad’u bijodavau – kad nedaužytų, nemÄ—tytų, nesubraižytų ar pirÅ¡tu neįspaustų ekrane skylÄ—s. Visgi daiktas brangus, o vaikas turi daugiau jÄ—gos, negu atrodo iÅ¡ pirmo žvilgsnio. Parsiunčiau kelis nemokamus app’sus, vienas pirmųjų buvo lietuvių kurtas “Peppi Bath“. Tuo metu jis buvo visai naujas ir nemokamas. Vaikas kasdien kažkiek laiko praleisdavo pirÅ¡tuku valydamas pieÅ¡tiems vaikams dantukus, Å¡ukuodamas, prausdamas juos, netgi skalbdamas pieÅ¡tus rÅ«bus pieÅ¡ta skalbimo maÅ¡ina. Ir tada aÅ¡ supratau iPad’o naudÄ… – jis lavina, jeigu naudoji tinkamai. Tai nÄ—ra vien žaidimas dÄ—l žaidimo. KodÄ—l? Anksti sudygusių dantų sÅ«nus valyti neleisdavo nÄ— už kÄ…, iki kol nesusiejo smagaus dantukų valymo iPad’e su realybe. Ir dabar, jei tik neskauda dygstančių krÅ«minių, iÅ¡sižioja ir leidžia iÅ¡valyti dantis.

Dabar jis jau profesionalas. Kas rytÄ… valandÄ—lei gauna iPad’Ä… ir daro su juo kÄ… nori, man stebÄ—ti nebereikia. AÅ¡ tuo metu pasimÄ—gauju savo žalia arbata ir ramia galva nueinu į duÅ¡Ä…. Žinau, kad nenumes, nes pats jį saugo. Galiu įduoti į rankas ir vaikas pagarbiai nusineÅ¡a jį ant sofos. Na, trupučiukÄ… baisu, kad paleis iÅ¡ rankų – juk tai tas pats, kas suaugusiam neÅ¡tis nemažą monitorių :) Bet neiÅ¡meta. Vaikai saugo savo brangenybes.

Turim tų vaikiÅ¡kų programÄ—lių jau kelias deÅ¡imtis – mokamų ir nemokamų. Su viena sÅ«nus “gamina valgyti” – ima maisto produktus iÅ¡ Å¡aldytuvo, juos kepa, verda, pjausto ir sumaitina katinÄ—liui, mergaitei ar kokiam nors keistam padarui. Su kita tvarko namus – valo, siurbia, plauna langus, rÅ«Å¡iuoja laiÅ¡kus pagal spalvas. Spalvina drugeliams sparnus, pieÅ¡ia, po visÄ… ekranÄ… gaudo skraidančius balionus ir juos sprogdina, netgi muzikÄ… kuria. Vienu metu žaidÄ— gydytojÄ… – gaudÄ— bakterijas iÅ¡ dantų, leido vaistus Å¡virkÅ¡tu, klijavo pleistrus. Mielai vairuoja traukinį – laipina keleivius, krauna krovinius. Žaidimas nuo 3 metų, o pusantrų jau buvo įvaldÄ™s kaip reikiant. Žodžiu, programÄ—lių yra kokių tik nori – edukacinių ir Å¡iaip pramogai. Visų ir neatpasakosiu.

PastebÄ—jau, kad vaikas labai anksti pradÄ—jo atpažinti formas. iPad’e Ä—mÄ— dÄ—lioti į vietas rutuliukus, trikampius ir t.t. Iki Å¡iol tai vieni mÄ—gstamiausių jo žaidimų. Kai iÅ¡moko iPad’e iÅ¡kart atpažinti formas, savo žinias perkÄ—lÄ— ir į realybÄ™ – surasti, kur kas tinka neužtrunka nÄ— akimirkos. PradÄ—jo skirti spalvas, suprato, kad kai kurie daiktai yra vienodų spalvų. Visgi spalvotų laiÅ¡kų rÅ«Å¡iavimas atitinkamų spalvų paÅ¡to dėžutes davÄ— naudos. Taigi, naudos yra. Ir daug.

Blogumas tik tame, kad iPad’as yra pats mÄ—gstamiausias žaislas. Dalinasi juo su manimi, bet nenoriai. Sunku paaiÅ¡kinti, kad Å¡itas daiktas visgi yra mamos :) Kai po “sutarto” (čia pagal principÄ…, kad mes pasitarÄ—m ir aÅ¡ nusprendžiau) laiko jį padedu į vietÄ…, vis dar bÅ«na aÅ¡arų. Jei kur nors einam ir pastebi mano rankinÄ—je kyÅ¡ant iPad’o kamputį, tai sunku iÅ¡aiÅ¡kint, kad dabar negalima. AiÅ¡ku, Å¡ita silpnybÄ— labai praverčia kelionÄ—se, kai kartu su savimi nereikia temptis krÅ«vos žaislų, o vakare vieÅ¡butyje galima ramiai pavalgyti ir pailsÄ—ti.

Taigi, visi tie supermamų svaičiojimai apie “kompiuterio vaikui negalima duoti iki 5 metų” tai man juokÄ… kelia. Neduokit, atsigriebs paauglystÄ—je :) O mes va po truputį kasdien – lavinamÄ—s, žaidžiam, pratinamÄ—s prie technologijų ir mokomÄ—s jausti saikÄ….

P.S. Nemačiau reikalo minÄ—ti visų apps’ų pavadinimų. Jeigu įdomu, klauskite komentaruose :)
P.S. II – BÅ«tų labai malonu kada nors sulaukti lietuviÅ¡kų apps’ų vaikams. Kad ir su gyvÅ«nų nuotraukomis ir jų pavadinimais. Kad ir mokamų, bet įgarsintų lietuvių kalba. Nes tie keli, kuriuos turim, tai nelabai, nelabai…

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 21

Irvine Welsh “Traukinių žymÄ—jimas”

Na, “KrikÅ¡tatÄ—vį” tai reikia perskaityti, pasakÄ— mano tÄ—tis imdamas knygÄ… iÅ¡ mano lentynų. O aÅ¡ tariau sau, kad pagaliau gi perskaitysiu visai ne savo stiliaus knygÄ… – “Traukinių žymÄ—jimÄ…”. Nes reikia, nors ir truputį bijau pradÄ—ti. Bijojau be reikalo.

Irvine Welsh “Traukinių žymÄ—jimas”

Originalo kalba. Neskaitau aš knygų originalo kalba, kartais tik vokiškas. Visgi čia originalo kalbos truputį norėjosi. Vertimas baisokas. Aišku, nelengva išversti visas tas škotų-anglų peripetijas ir narkomanų kalbą, todėl nieko ir nesmerkiu. Bet ai, nusprendžiau, kad geriau filmą anglų kalba pasižiūrėsiu :)

Fucking supisti keiksmai. IÅ¡ pradžių knyga papiktino keiksmažodžių gausumu. Papiktino ne dÄ—l to, kad esu nesikeikianti Å¡ventuolÄ—, o dÄ—l to, kad man jie atrodÄ— nereikalingi ir erzino. Suprantu, suprantu, tas jų “fuck” ir “fucking”, kuris lietuviÅ¡kai buvo iÅ¡verstas kaip “supistas”, vartojamas tos terpÄ—s žmonių taip pat dažnai, kaip mÅ«sų statybininkų rusiÅ¡ki bl ir nx. Bet vis tiek – vos ne kas trečias žodis dialoguose… Galvojau, kad bÅ«tų galima sutaupyti kokių 20 puslapių knygos juos iÅ¡metus :) O bet tačiau… VÄ—liau taip įpratau, kad kai kurios pastraipos be keiksmažodžių Ä—mÄ— atrodyti tarsi ne iÅ¡ Å¡itos knygos, tokios ne į temÄ….

Narkotikai. Na, taip, visi žino, kad ta istorija apie narkomanus. Bet ne. Ji dar ir apie alkoholizmÄ…, apie futbolÄ…, apie muÅ¡tynes, apie ŽIV ir visas su tuo susijusias ligas, apie pinigus, apie mirtį, apie gimimÄ…, apie lyčių lygybÄ™. Super. Knyga gi, pasirodo, kapsto daug giliau, nei aÅ¡ maniau. O narkotikai… na, supÅ«liavusios dÅ«rių vietos, visiÅ¡kas bukagalviÅ¡kumas, skeletiÅ¡ki kÅ«nai, pajuodÄ™ paakiai ir pabalÄ™ veidai, kaulų laužymas, ŽIV grÄ—smÄ—, prasmirdusios landynÄ—s, nuolatinis dozÄ—s troÅ¡kimas, nesugebÄ—jimas sustoti… Å¡tai tau ir narkotikai. Bet čia dar nieko. Geriausia vieta, parodanti, kas yra narkotikai, yra knygos pradžioje. Kai pagrindinis veikÄ—jas Rentonas, vis bandantis mesti heroinÄ…, neiÅ¡veria ir suspaudÄ™s užpakalį (nes jam tuoj paleis vidurius) nukeliauja pas narkotikų prekeivį. Tas gi duoda jam dvi opiumo žvakutes, kurios, iÅ¡ pradžių atsidÅ«rusios užpakalyje, gana greitai su visu žarnų turiniu nusÄ—da kažkokiame priÅ¡nerkÅ¡tame tualete. Ir Å¡tai:

Man nusiritus nuo unitazo, keliai tėkšteli į apmyžtas grindis. Džinsai nusmunka ir godžiai geria šlapimą, bet aš to veik nepastebiu. Atsiraitoju marškinių rankovę ir, žiūrėdamas į savo šlykščias ir vietomis pūliuojančias žaizdas nuo adatų, svyruoju tiktai akimirksnį, prieš sugrūsdamas savo rankas iki alkūnių į rudą vandenį. Kruopščiai grabinėju ir tuojau pat ištraukiu vieną iš savo bombų. Nušluostau prilipusį prie jos šūdą. Šiek tiek aptirpusi, bet dar sveika. Padedu ją ant bakelio dangčio. Surasti kitai prireikė ilgokai pasirausti tarp daugybės šauniųjų Miuirhuso ir Piltono ponterių palikto jovalo ir unitazo turinio. Kartą aš apsigavau, bet suradau savo baltą aukso grynuolį, stebėtinai išsilaikiusį net geriau už pirmąjį. Vandens pojūtis kelia man didesnį šleikštulį už pačias išmatas. Mano rudai purvina ranka primena klasikinį nudegimą saulėje su trumparankoviais marškinėliais. Riba eina kaip tik virš alkūnės, nes man reikėjo įlįsti net už išlinkimo.

Voilà. Štai kas yra narkotikai.

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 80

Lewis Carroll “Alisa Stebuklų Å¡alyje ir Veidrodžio karalystÄ—je”

Taip, AlisÄ… skaičiau pirmÄ… kartÄ… gyvenime. Filmų, filmukų esu mačiusi, o Å¡tai knygos neskaičiau tyčia. Galvojau, kad nepatiks, kad ir kokia ji iÅ¡liaupsinta. Ir kÄ… – neklydau. Nepatiko.

Lewis Carroll “Alisa Stebuklų Å¡alyje ir Veidrodžio karalystÄ—je”

Alisa. Kaip mane erzino ta mergiotė! Visą laiką niurzga, bara save, auklėja kitus, visada yra teisesnė nei veikėjai jos pačios sapnuose. Gal rašytojas ją ir sukarikatūrino, bet jei taip, tai labai nevykusiai. Alisą iš filmų atsimenu kaip visai smagią mergaitę, o štai knygoje ji tiesiog beviltiškai nuobodi.

Katinas ir kiti. Vienintelis man patikÄ™s herojus buvo ÄŒeÅ¡yro katinas. Katino turbÅ«t neįmanoma pavaizduoti neįdomiai :) Kiti gi kažkokie užsiknisÄ™ bukagalviai. Skaičiau knygos pabaigoje ir nedidelÄ™ analizÄ™, supratau, kad istorija jau nebetinka mÅ«sų laikams – joje daug karikatÅ«rų iÅ¡ raÅ¡ytojo laikų (apie 1860 m.), be to, mes nežinome Anglijoje ir JAV populiarių senų pasakų vaikams, kurių herojai dažnai pasirodo Alisos sapnuose. TodÄ—l nelabai suprantu, kodÄ—l ta knyga tokia iÅ¡girta – ji tiesiog nepritaikyta visam pasauliui. Man tai tebuvo fantastiniai skiedaliukai.

Frazės. Žinoma, gerų minčių yra. Tikrai ne tiek daug, kiek būtų galima pagalvoti, bet yra. Visgi labiausiai patiko šitas:

— Ne, negaliu patikėti,— atsakė Alisa.
— Negali? — užjausdama paklausė Karalienė.— Dar kartą pamėgink: giliai įkvėpk ir užsimerk.
Alisa nusijuokÄ—.
— Nėra ko ir mėginti,— pasakė ji.— Juk negalima tikėti neįmanomais dalykais.
— Manding, tu tiesiog neįgudusi. Kai buvau tavo metų, pratindavausi kas dieną po pusę valandos. Ir kartais vien iki pusryčių patikėdavau net šešiais neįmanomais dalykais.

Vertinu 4/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 86

Dinozaurai

Dvi lenkÄ—s bobulÄ—s susiraukusios nužvelgÄ— mane pavymui (atsisukau – žinojau, kad spoksos). TurbÅ«t galvoja, kad mamai rengtis coliukiÅ¡ku sijonÄ—liu nedera. Ir mane nupurtÄ— nuo prisiminimų. Daugiau »

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 102

Arto Paasilinna “GrupinÄ—s savižudybÄ—s magija”

Jau trečia A. Paasilinna knyga, o man vis dar sunku paraÅ¡yti jo pavardÄ™ iÅ¡kart teisingai. Nors ir žinau, kurios ten raidÄ—s po dvi :) Arto kaip visada puikus. Savam sarkastiÅ¡kam stiliuke. Bet Å¡ita knyga iÅ¡ trijų man pagal malonumÄ… skaityti liko trečia. Gal ne ta nuotaika ar kÄ…, bet “Gudrioji nuodų virÄ—ja” (pirma vieta) ir “Kaukiantis malÅ«nininkas” (antra vieta) man patiko labiau.

Arto Paasilinna “GrupinÄ—s savižudybÄ—s magija”

Sarkazmas. TurbÅ«t labai nusivilčiau, jei A. Paasillinos knygoje nebÅ«tų sarkazmo. SugebÄ—jimas pasiÅ¡aipyti iÅ¡ savÄ™s ir savo tautos labai sveikintinas. Beje, “GrupinÄ—s savižudybÄ—s magijoje” visi tie pasiÅ¡aipymai labai tinka lietuviams. Mes juk irgi masiÅ¡kai besižudanti tauta.

Savižudžiai. KažkodÄ—l manau, kad Å¡iÄ… knygÄ… verta duoti paskaityti visiems, kam kyla minčių žudytis. AiÅ¡ku, kai kurie gali pyktelÄ—ti – kaip drįsta Å¡aipytis iÅ¡ problemų! Bet žiÅ«rÄ—k, papyktų ir suvoktų, kad tos problemos gal ir nÄ—ra jau tokios neiÅ¡sprendžiamos. Yra gi visokių pagalbos grupių, kad ir ne tokių linksmų kaip knygoje, bet geriau negu nieko. Galų gale pakeisti gyvenimÄ… galimÄ… nebÅ«tinai jį užbaigiant.

Laiminga pabaiga. Knyga tiesiog turÄ—jo laimingai baigtis. Jei bÅ«tų kitaip, juk nerekomenduočiau jos skaityti potencialiems savižudžiams. AiÅ¡ku, mirčių buvo, bet… net ir jos čia visai linksmos :)

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 5

Jeigu bÅ«tų skelbiama aktorių atranka vaidinti A. BreivikÄ……

…tai rekomenduočiau joje dalyvauti Sauliui Vagoniui, „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovui. Jei žmogus neturi aktorinių sugebÄ—jimų, tai bent galÄ—tų pasitarnauti kadruose iÅ¡ arti – toks yra panaÅ¡us į A. BreivikÄ…. O dar užsiauginÄ™s identiÅ¡kÄ… barzdelÄ™… Jo vietoje nusiskusčiau, nes pati nelabai norėčiau bÅ«ti panaÅ¡i į žudikÄ…. Gal gyvai S. Vagonis atrodo kitaip, bet pamačiusi nuotraukÄ… Å¡iame straipsnyje (apačioje), akimirkÄ… pagalvojau, kad autorius sumaiÅ¡Ä— fotografijas.

Pastaba: visas S. Vagonio nuotraukas pavogiau iš interneto :)

Kol kas mačiau tik dar vieną, jau nebenaują, vienos blogerės pastabėjimą ta pačia tema.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 639

Litai už tarpus

PrieÅ¡ savaitÄ™ užėjusi į “Rimi” pamačiau, kad visoms knygoms 25% nuolaida. Nu tai kur čia neįsisuksi į tas kelias lentynas. Tuo labiau, kad prie jų tuščia tuščia… NutvÄ—riau dvi knygeles vaikui (nauja mano manija) ir Ä—miau ieÅ¡koti sau. Na, kadangi “Rimi” ne knygynas, tai pasirinkimas menkas, o viskas, kÄ… varčiau, nelipo. Ir Å¡tai – guli naujutÄ—lis “Lotynų kvartalas“. Jau tokia iÅ¡girta knyga, tokia nuostabi… Nors Picasso nemÄ—gstu, bendrai knygos apie to meto Paryžių įdomios.

Taigi atsiverčiu, o ten… Å¡riftas pusakliems, popieriaus storis, kad mažiems vaikams lengva bÅ«tų versti, o tarpai tarp eilučių ir paraÅ¡tÄ—s tokios, kad antras romanas tilptų. Negana to, kad virÅ¡elis storiausias ir gražiausias, dar ir tų pačių puslapių tik (net!) 240. Pasukiojau aÅ¡ tÄ… knygutÄ™ rankose ir numečiau. Niekada nemokÄ—siu poros deÅ¡imčių litų už tarpus tarp eilučių. Pastabų į knygas aÅ¡ neraÅ¡au, man jie nereikalingi.

Tokias knygas dažniausiai linkÄ™s iÅ¡leisti “Obuolys”. Nors aÅ¡ ir labai teigiamai vertinu jų “Knygos.lt”, bet jų pačių leidžiamas knygas jau bijau pirkti. Visuomet laukia prastas vertimas (“Facebook efektas“), paliktos redagavimo klaidos ir dideliausias Å¡riftas. Turim namie jau tokiÄ… vienÄ…, “Obuolio” iÅ¡leistÄ… – “Slaptos sovietinÄ—s NSO bylos“. Didelis formatas, o į puslapį telpa 26 eilutÄ—s. Palyginau – “Trigramos” leistoje “Meistras ir Margarita“, kuri yra gerokai mažesnÄ—, į puslapį telpa 39 eilutÄ—s. O skaityti Å¡riftas – pats tas.

Deja, šriftai vis didėja, tarpai platėja, greitai knygos primins elementorius pirmaklasiams. Jau dabar turimų vaikiškų knygučių apie Kūlverstuką ar čekišką kurmį šriftas ne didesnis už dalį suaugusiems skirtų knygų. O gaila, leidėjai, tiesiog verčiat mane piratauti :)

Kategorija: Knygos | Komentarų: 3