Jan Guillou “Blogis”

Ne nu, su tais skandinavų raÅ¡ytojais darosi kažkas nepaprasto. Wassmo, Paasillina, Alvtegen, visi detektyvai apie merginas su tatuiruotÄ—mis, hipnozes ir daugybÄ— kitų… O dabar dar ir Guillou su savo “Blogiu”. Nerealu. Visiems, norintiems paraÅ¡yti gerÄ… knygÄ…, siÅ«lau ne Paryžiuje trainiotis, o pagyventi Suomijoje, Å vedijoje ar Norvegijoje :)

Jan Guillou “Blogis”

Smurtas. Visa knyga yra apie fizinį ir psichologinį smurtÄ…. Nuo pirmo iki paskutinio puslapio joje smurtaujama. Ir ne bet kaip, o beveik intelektualiai. Å altai, apgalvotai, skaičiuojant, svarstant apie pozicijas, smÅ«gius ir sukeltÄ… skausmÄ…. Beje, smurtas čia ne sporte… O jei nesmurtaujama, tai svarstoma apie blogį – kodÄ—l, iÅ¡ kur, kaip? Po pirmųjų dvideÅ¡imties puslapių galvojau, kad mesiu, bet džiaugiuosi, kad to nepadariau. Nuo penkiasdeÅ¡imto puslapio tiesiog nebegalÄ—jau atsitraukti. Visas siÅ«les, kraujÄ… ir iÅ¡muÅ¡tus dantis tiesiog akyse matau.

IÅ¡takos. Paauglį nuolat muÅ¡a tÄ—vas. Kas vakarÄ… prie stalo praneÅ¡a, kokiu įrankiu ir kiek kirčių gaus po vakarienÄ—s. Už kiekvienÄ… krustelÄ—jimÄ… kirčių dar pridedama. Viskas vyksta labai metodiÅ¡kai, tačiau tuo pačiu ir tyčiojantis. Å tai čia ir yra iÅ¡takos. Žinoma, koks auga vaikas, suprasti nesunku. Ogi toks pat. Labai aiÅ¡kaus proto ir smurtaujantis. Kai už tai paÅ¡alinamas iÅ¡ savo mokyklos ir patenka į kitÄ…… tai dažnai skamba frazÄ—s “daugiau niekada” ir “nebenoriu muÅ¡tis”, bet kad mokykloje yra daug tokių kaip jis. Ten jau sukurta savotiÅ¡ka “draugiÅ¡ko auklÄ—jimo” muÅ¡ant sistema. Ir vÄ—l viskas iÅ¡ naujo… Knygoje daug kur nuskamba frazÄ— “paskutinį kartÄ…”, bet tuo paskutiniu kartu ji ir užbaigiama. Užbaigiama taip, kad lieka aiÅ¡ku, kad kartas anaiptol ne paskutinis. Blogis yra blogis.

RealybÄ— IÅ¡ pradžių nuo viso to apraÅ¡omo smurto darosi Å¡iurpoka. VÄ—liau pripranti, nebestebina kirčiai smailu acto grafino kamÅ¡teliu, nosies sulaužymas ir kitoks muÅ¡imas. Smurtas čia apraÅ¡ytas taip Å¡altai, kaip vadovÄ—lyje, kad nori nenori, taip jį ir priimi. Blogiausia, kai pagalvoji, kad visa tai yra iÅ¡ asmeninÄ—s raÅ¡ytojo patirties. Ir pradedi įsivaizduoti…

Vertinu 10/10

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 25

Peter Hoeg “Dramblių prižiÅ«rÄ—tojų vaikai”

Jau ketvirta Hoeg’o knyga mano galvoje. Na, to paties, kur “PanelÄ—s Smilos sniego jausmÄ…” paraÅ¡Ä—. Taip, čia tos knygos, dÄ—l kurios visi kadaise alpo, tik ne aÅ¡ :) Man žymiai labiau patiko jo “Tylioji mergaitÄ—”. Šįkart labai vyliausi, kad gausiu kažkÄ… panaÅ¡aus į anÄ… mergaitÄ™, bet…

Peter Hoeg “Dramblių prižiÅ«rÄ—tojų vaikai”

DaugiasluoksniÅ¡kumas. Kai imi į rankas P. Hoeg’o knygÄ…, to ir reikia tikÄ—tis – kad lengva nebus. Kad persipins laikai ir pasakojimai, kad veiksmÄ… įdomiausioje vietoje staiga nutrauks kažkokie pasvarstymai arba istorija iÅ¡ praeities. “Drablių prižiÅ«rÄ—tojų vaikuose” tÄ… ir gauni. Stilius iÅ¡liko tas pats, kaip ir visose jo knygose.

DetalÄ—s. O jų čia daug, be galo daug. Neduokdie, kÄ… nors praleisi, už kelių deÅ¡imčių puslapių gali ir nebesuprasti, kas ir kodÄ—l. Reikia skaityti lÄ—tai, o to daryti aÅ¡ nemoku – akys taip ir lekia eilutÄ—mis. TodÄ—l greičiausiai šį bei tÄ… praleidau, nes kartais pasimesdavau :) Bet vis tiek skaičiau Å¡iÄ… knygÄ… rekordiÅ¡kai ilgai. DÄ—l to lÄ—to stÅ«mimosi pirmyn nuo knygos Å¡iek tiek pavargau. Tai taip ir apibÅ«dinčiau – įdomi, bet varginanti :)

Drambliai. NÄ—ra čia nei cirko, nei dramblių, jei jau taip įdomu. Užtat yra vidiniai drambliai, daugybÄ— įvairiausio plauko pamiÅ¡Ä—lių bei 3 supervaikai. Keistoka detektyvinÄ— istorija ir labai daug veikÄ—jų, iÅ¡ kurių pusÄ—s gal ir nereikÄ—jo, bet, matyt, P. Hoeg’ui labai patinka kurti sunkaus charakterio žmonių portretus. Man labai patiko autoriaus požiÅ«ris į religijÄ… (o jos knygoje daug įvairiausiomis formomis), bet… vis tiek yra kažkoks “bet”. Nepaisant to, kad knyga nÄ—ra bloga, negaliu pasakyti, kad man ji patiko.

Vertinu 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 2

Falafeliai

Kadaise esu valgiusi falafelių “Baltuose Dramliuose”. Ir žinote kÄ…? Absoliučiai neprisimenu, koks skonis :) Bet kai vienai miÅ¡rainei nusipirkau avinžirnių ir supratau, kokie beprotiÅ¡kai skanÅ«s jie yra, sugalvojau iÅ¡sikepti falafelių pati. Galėčiau juos pavadinti savo Å¡ių metų atradimu. Valgom su daržovÄ—mis ir tzatziki padažu – mmmm! Receptų daug ir jie visi skirtingi. Pateiksiu savo:

ReikÄ—s:
300 gramų sausų avinžirnių
4 šaukštų miltų
poros išspaustų česnako skiltelių (aš naudoju savo iš anksto pasiruoštą česnakų pastą)
saujos smulkintų šviežių petražolių arba poros šaukštų džiovintų
1 šaukštas maltos kalendros
1 šaukštas maltų kuminų, galima ir daugiau
poros šaukštų alyvuogių aliejaus
1 nedidelio svogūno
druskos, pipirų
kam reikia aštrumo, siūlau įsiberti aitriosios paprikos miltelių, aš aštriai nedariau niekad

Falafelius ruoÅ¡ti pradekite iÅ¡ vakaro :) T.y., užmerkite avinžirnius dideliame kiekyje vandens, nes pučiasi jie smarkiai. IÅ¡brinkusius avinžirnius gerai sumalkite. AÅ¡ trinu su blenderiu, bet jei blenderis nelabai kokybiÅ¡kas, siÅ«lyčiau net nebandyti, nes gali perkaisti – avinžirniai yra kietas reikalas, net ir iÅ¡mirkÄ™. Tai lieka mÄ—smalÄ—, virtuvinis kombainas ar kokie nors kitokie bÅ«dai. Kiti trina avinžirnius jau iÅ¡virtus, bet aÅ¡ jų neverdu – vis tiek iÅ¡keps.

Ä® avinžirnių masÄ™ suberkite miltus ir visus prieskonius, įpilkite aliejaus, sudÄ—kite česnakÄ…. ViskÄ… gerai sumaiÅ¡ykite. Man visada masÄ— gaunasi pati ta falafelių lipdymui, kitiems, sako, limpa prie rankų… Nežinau, man nelimpa. Jei limpa, sudrÄ—kinkite delnus. IÅ¡ masÄ—s formuokite rutuliukus, manieji bÅ«na nedideli, tokie, kad į delno įdubimÄ… telpa. Mažesni greičiau ir geriau iÅ¡kepa.

Į keptuvę pripilkite aliejaus ir gerai įkaitinkite. Dėkite falafelius ir apkepkite iš abiejų pusių, kol paruduos. Aišku, jei turite fritiūrinę, tai naudokite ją. Sveikuoliai kepa juos orkaitėje be aliejaus, bet aš nesu sveikuolė :) Bijau, kad orkaitėje iš jų išeis paskutinis garas ir bus labai sprangūs (ir taip jau sausoki gaunasi). Su padažu nesvietiškai skanūs tiek šilti, tiek šalti. Ir į darbą gerai neštis. Skanių vegetariškų kotletų!

Kategorija: Kruopos ir daržovÄ—s, Receptai | Komentarų: 100

Laimingas vaikas

Turiu vaikÄ…. Pusantrų metų jau. Jis nuolat Å¡ypsosi, juokiasi, o laimingas bÅ«na dÄ—l įvairiausių smulkmenų. Tik va, nuvežėm tÄ… pusantrų metų vaikÄ… prie Å¡altos ir banguotos Baltijos jÅ«ros ir pamatÄ—m tokiÄ… iÅ¡raiÅ¡kÄ… veide, kokios dar nesam matÄ™. Tikrai tikiu, kad jis tÄ… akimirkÄ… buvo pats laimingiausias vaikas pasaulyje. Nesvarbu, kad vÄ—su ir baisiai vÄ—juota, kad kelnÄ—s Å¡lapios iki užpakalio ir lÅ«pos jau mÄ—lynos. Nesvarbu, kad prie jÅ«ros per savo gyvenimÄ… jis jau trečiÄ… kartÄ… – pirmas kartas, kai vaikas jÄ… suvokia, yra nepakartojamas :)

Po to dar kelis kartus maudÄ—mÄ—s ir braidžiojome. Bet kas kartÄ… suvokÄ™s, kad jau einam tolyn, gręžiodavosi atgal ir graudžiai verkdavo…

Kategorija: Nuotraukos | Komentarų: 122

Tom Cain “Avarijų Organizatorius”

Kai esi Paryžiuje ir skaitai knygą, kurios veiksmas prasideda Paryžiuje, tai kažkaip smagu. Tik kad tas veiksmas apie žuvusią princesę Dianą. Ir knyga ne iš pačių geriausių. Bet malonu tai, kad skaitai ir žinai vietas iš pavadinimų :)

Tom Cain “Avarijų Organizatorius”

Trileris. KnygÄ… galėčiau pavadinti eiliniu trileriu. Kur Å¡audo, bÄ—ga, gaudo, sprogdina, nusuka sprandus, supergraži moteris ir supergudrus ir visoks kitoks ten agentas. Daugiau kaip ir nieko. Istorija prasideda apie tai, kaip buvo suorganizuotas ir įvykdytas princesÄ—s Dianos nužudymas Paryžiuje. Knygos pagrindiniai veikÄ—jai buvo apgauti savo užsakovų ir nieko nežinodami suorganizavo žūtį. Tai va Å¡ita dalis dar buvo gera. Bet toliau… Jei bÅ«tų filmas, nebežiÅ«rėčiau :)

Pabaiga. Labai nelogiÅ¡ka. Supervyras visiÅ¡kai nukankintas buvusių KGB darbuotojų, jau beveik pamiÅ¡Ä—lis, bet staiga kažkaip dar sugeba atlikti neįtikÄ—tinai daug logiÅ¡kų ir sunkių veiksmų. O po to vÄ—l tampa beveik daržove. RaÅ¡ytojas bandÄ— tai paaiÅ¡kinti, bet nesigavo. Taigi, pabaiga – totalus briedas. Kaip ir visuose trileriuose :)

Vertinu 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0

5-ios naktys Paryžiuje

Po Paryžiaus iškart movėm į Lietuvos pajūrį, net nespėjau atsigauti, ką jau kalbėt apie rašymą :) Prisiturškus jūroje ir iš galvos išsiplovus puskibirį smėlio, Paryžiaus įspūdžiai truputį priblėso. Bandysiu atgaivinti :)

Pirmas įspÅ«dis buvo vieÅ¡bučio kambarys, kurio vonioje yra… balkonas! ÄŒia jau po kelionÄ—s autobusu iÅ¡ oro uosto į miestÄ…, taxi ieÅ¡kojimo, dÄ—l nesusipratimo važiavimo po visÄ… miestÄ… (užtat per kelias minutes pamatÄ—m naktinÄ™ Triumfo arkÄ… ir Notre Dame katedrÄ…) ir kitų dalykų :) Žodžiu, dvivÄ—rÄ—s durys su balkonu vonioje buvo įspÅ«dingiausia. Net užsimaniau tokios :) Apskritai vieÅ¡butukÄ… iÅ¡sirinkom puikų ir labai geroj vietoj. Ir už normaliÄ… (Paryžiaus mastu) kainÄ….

PÄ—stute iÅ¡vaikščiojom didelÄ™ miesto dalį. Kelis kartus važiavom metro, nes, nu, iki Monmartro pÄ—stute bÅ«tų buvÄ™ sunku nukakt (praÅ¡om nepamirÅ¡ti, kad keliavom su pusantrų metukų vaiku, todÄ—l visur stÅ«mÄ—m vežimÄ—lį), o ir į kelionÄ—s pabaigÄ… buvom nusikalÄ™ kaip Å¡unys :) PamatÄ—m visas must see įžymybes ir Å¡iaip nemažai gražaus miesto. Tapu tapu iki Eifelio bokÅ¡to, Les Invalides, iki Notre Dame, iki Luvro, iki Liuksemburgo sodų. Iki Triumfo arkos nuvažiavom, užtat grįžom Eliziejaus laukais tapu tapu pro Concorde, perÄ—jom daug tiltų ir gatvių. BandÄ—m tapu tapu iki Montparnaso kapinių, tuo labiau, kad iki jų buvo arti, bet… pusiaukelÄ—j man daÅ¡ilo, kad jos taip vÄ—lai nedirba.

Taigi, pamatÄ—m tikrai ne viskÄ…. Daug kas klausÄ— prieÅ¡ kelionÄ™ – o kÄ… jÅ«s ten veiksit? Tipo, Paryžiuje nÄ—ra kÄ… ten žiÅ«rÄ—t 4 dienas. Hahaha! Nejuokinkit. Ten kelias savaites gali bÅ«t ir vis rasi kÄ… aplankyt. Pvz., mes nepakilom į Eifelio bokÅ¡tÄ… ir nenuÄ—jom į LuvrÄ…. AtgrasÄ— didelÄ—s eilÄ—s prie bokÅ¡to, be to, vaikas tuo metu miegojo ir nesinorÄ—jo žadinti, o dÄ—l Luvro tai iÅ¡gelbÄ—jau daug turistų nuo nervinimosi dÄ—l klykiančio vaiko. Nes jam ten tai jau tikrai nebÅ«tų buvÄ™ įdomu. Dar baisiai norÄ—josi apsipirkti – Å¡itiek parduotuvių!!! Bet lagamino svoris ribotas, todÄ—l teko atsisakyt Å¡io malonumo. Taigi, gal kitam kartui važiuosim dviese savaitgaliui. Apsipirkt ir į LuvrÄ… :))

SraigÄ—s. Nepamenu, ar kada esu valgiusi sraigių. Jeigu ir valgiau, tai greičiausiai Å¡aldytų ir įspÅ«džio nepaliko. TodÄ—l pirmÄ… kartÄ… normaliai sraigių norÄ—jau paragauti bÅ«tent Paryžiuje. Susižinojom, kur jos skaniausios, nuvažiavom iki restorano… o tas, pasirodo, uždarytas dÄ—l prekybos kokainu. 100 metų dirbÄ™s restoranas! Labiausiai visur giriamas, pelnÄ™s deÅ¡imtis apdovanojimų… uždarytas. Å tai kaip lengva sužlugdyti verslÄ…. O tų sraigių, pasirodo, ne taip lengva Paryžiuje rasti :) PraradÄ™ viltį nusipirkom sau Å¡okoladinių, bet paskutinÄ™ dienÄ… eidami Eliziejaus laukais pamatÄ—m restorane sraiges valgančiÄ… merginÄ…. Na, tai ir paragavom. Skanu! PasidomÄ—jau ilgu ir smirdančiu gamybos procesu, tai nusprendžiau, kad kol neturÄ—siu nuosavo kiemo, kuriame galÄ—siu laikyti sraigių tvartÄ…, pati negaminsiu :)

O Å¡iaip miestas patiko. Labiau už LondonÄ…, labiau už LisabonÄ…, labiau už kitus didmiesčius. Bet gyventi jame nenorėčiau. Visos tos knygos apie ne itin malonius paryžiečius nemeluoja. Jei esi svetimÅ¡alis, tave tikrai aptarnaus kaip rakÅ¡tį subinÄ—j :) Užtat vÄ—l buvom taikinys kitiems turistams – o, vietinių porelÄ— su vaiku (iÅ¡davikiÅ¡kia kuprinÄ— buvo paslÄ—pta vežimÄ—lyje)! Taigi paklausim, kur ta metro stotis, ana bažnyčia ar gatvÄ—. Kelis kartus per dienÄ… tekdavo Å¡ypsotis ir sakyti, kad nežinom.

Nemaloniai nustebino Monmartras. Nežinojau, kad gatvė, kurioje yra Moulin Rouge, yra sekso barų ir sekso reikmenų parduotuvių meka. Dar ir visokių libaniečių, aržyriečių ir kitokių tamsios odos, rudų akių bei nesuprantamos kalbos vyrukų gatvė. Stoviniuoja visur ir spokso. Nežinai, ar vertina tave kaip klientą (iš mūsų jau matėsi, kad netinkami), ar kaip prekę. Ir šiaip, labai jau sukomercintas rajonas. Kai tiek visur apdainuotas, nieko kito tikėtis ir nereikėjo, bet naiviai vyliausi, kad bus jaukiau :) Pvz., kvartale prie Liuksemburgo sodų buvo gerokai maloniau vaikščioti.

Gražiausias man buvo Dôme des Invalides kupolas. Na, tas auksinis :) Keista, kad auksinis ir nekičinis. SaulÄ—s nuÅ¡viestas atrodÄ— įspÅ«dingai. Kaip, beje, ir pas miestas. Tokios didybÄ—s kitur nesu mačiusi. Prieini prie Grande Palais, atsisÄ—di prie kolonos ir supranti, koks esi mažulytis. Labai gražūs pastatai, tiltai, tvarkingos plačios gatvÄ—s. Visur daug vietos – net ir siaurose gatvelÄ—se nereikia labai grÅ«stis. Dar patiko, kad mieste yra kur prisÄ—sti. Vilnius žalias miestas, bet nelabai žaliame Paryžiuje tikrai daugiau suoliukų po medžiais. Patiko net ir keisti jų parkai (nors man prie Å¡irdies medžių formos medžiai), o vaikui tai labiausiai patiko fontanai :) VisÄ… laikÄ… buvo žiauriai karÅ¡ta – iki 38 laipsnių, tai fontanai labai gaivino.

Tolerancija. Galiu pasakyti trumpai – iki Å¡iol tolerantiÅ¡kiausiu mano matytu miestu vis dar lieka Lisabona. Nors Paryžiuje žmonÄ—s deginasi parkeliuose prie gatvių ir vaikÅ¡to vyrai su suknelÄ—mis. KažkodÄ—l atmosfera jaukesnÄ— buvo Lisabonoje. Koks tu ten laisvas Paryžiuje bebÅ«tum, vis tiek jie spraudžia tave į kažkokius meno ir mados rÄ—mus.

Daugiau nebesiplÄ—siu, užteks. Reziume yra tokia, kad Paryžius labai gražus miestas ir tikrai verta nuvažiuoti, pamatyti ir sukirsti sumuÅ¡tinį prie Eifelio bokÅ¡to vakare. Tie, kurie ten važiuoja dÄ—l Disneilendo ar sako, kad nÄ—ra kÄ… pamatyti, labai klysta. Jei lieptų rinktis, kur važiuoti antrÄ… kartÄ… – LondonÄ… ar Paryžių, rinkčiausi pastarÄ…jį, nors Londono mačiau kokius 4 kartus mažiau :) O Å¡iaip dabar noriu į ItalijÄ…!

Kam norisi nuotraukų, žiÅ«rÄ—kite Facebook’e.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 115

Karin Alvtegen “IÅ¡davystÄ—”

Esu skaičiusi Å¡ios Å¡vedų raÅ¡ytojos knygÄ… “Dingusi”. Atsimenu, kad patiko, bet imdama į rankas “IÅ¡davystÄ™” nesitikÄ—jau tokios geros knygos. Tikrai. Nesmagu, kai tikiesi geros knygos, o gauni Å¡. Normalu, kai tikiesi geros knygos ir gauni gerÄ… knygÄ…. Bet kai tikiesi paprastos istorijos, o gauni tokiÄ… kaip Å¡i… tai tikrai jÄ—ga! Pasikartosiu – žmonÄ—s iÅ¡ to pusiasialio raÅ¡o gerai.

Karin Alvtegen “IÅ¡davystÄ—”

Intriga. Jos čia nÄ—ra :) Bet kažkas vis varo skaityti tolyn, skaityti, skaityti ir kuo greičiau sužinoti, kaip gi viskas baigsis. Vis tikiesi, kad bus gerai, gal jau tuoj… o gerai taip ir nepasidaro. Å iurpi knygos pradžia, Å¡iurpi ir pabaiga.

Tema. MeilÄ—, iÅ¡tikimybÄ—, iÅ¡davystÄ— ir pamiÅ¡imas. Viskas labai glaudžiai susijÄ™. IÅ¡davÄ™s vyras, pamiÅ¡imo varomos žmonos kerÅ¡tas. Tikras pamiÅ¡Ä—lis, įsimylÄ—jÄ™s nuo skausmo pamiÅ¡usiÄ… žmonÄ…. Meilužė, mylinti vyrÄ… ir pamiÅ¡usi knygos pabaigoje. Visų istorijos atrodo tokios sudÄ—tingos, o iÅ¡ tiesų viskas taip paprasta… Ypač geros vietos, kur ta pati vieta pasakojama žmonos ir vyro. Tada atrodo, kad reiktų tik spragtelÄ—ti pirÅ¡tais ir viskas stotų į savo vietas. Deja, nÄ—ra kam spragtelÄ—ti :(

Apibendrinimas. Ideali knyga vienam vakarui. Būtų nuostabus psichologinis filmas.

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 2

Suomių pasakos

Haufo pasakos, palyginus su lietuvių liaudies, yra nei baisios, nei žiaurios. O palyginus su suomių pasakom, tai jos iš vis nieko vertos. Visa mano vaikystė prabėgo skaitant įvairių šalių pasakas, taigi esu kadaise skaičiusi ir šitas. Nepatiko anuomet, nepatiko ir dabar.

Suomių pasakos

Herojai. Pasakose figÅ«ruoja miÅ¡ko žvÄ—rys – meÅ¡ka, lapÄ—, vilkas, kiÅ¡kis, pelÄ—. Yra dar ir Å«kininkas. Pasakos Å¡iek tiek siejasi viena su kita, todÄ—l geriau skaityti jas iÅ¡ eilÄ—s, nes gali ir nesuprasti, ko ten ta meÅ¡ka ant lapÄ—s pyksta.

Žiaurumas. Dėl šito tai man trūksta žodžių. Šiaip ar taip, pasakas skaito mažiems vaikams, ar ne? Pacituosiu:
“Taip bekeliaudami jie dažnai sustodavo ir vis užkandžiaudavo. Tuo bÅ«du veikiai senis buvo suvalgytas…” – čia žvÄ—rys tempÄ— rogÄ—se negyvÄ… senį ir vis jo užėsdavo pakeliui.
“IÅ¡alkusi laputÄ— pati surijo arklio kojÄ…, o paskum sudorojo ir vienÄ… vilkiukÄ……” – o laputÄ— tai buvo aukle pasisamdžiusi. SuÄ—dÄ— visus tris vilkiukus. Už tai jai nebuvo nieko, nes lapÄ— labai gudri.
Dar lapÄ— suÄ—dÄ— mirusiÄ… lokio pačiÄ… prisidengusi tuo, kad sÄ—di Å¡alia jos ir rauda. Už tai jai irgi nieko nebuvo, nes, kaip minÄ—jau, lapÄ— yra labai gudri. O kai esi labai gudrus, tai gali daryt kÄ… tik nori nebaudžiamas – nieko tau neatsitiks.

Durnumas. “Å uo suprato, kad vilkas atÄ—jo pažadÄ—tos degtinÄ—s, ir atsargiai įleido svečiÄ…. – Na, duok degtinÄ—s! – papaÅ¡Ä— vilkas. – PakentÄ—k truputį, tuoj gausi, – atsakÄ— Å¡uo: – Å¡eimininkas ten, po suolu, turi paslÄ—pÄ™s tris butelius“. – Å uo su vilku smagiai kartu pagÄ—rÄ—, bet vilkui bÅ«tinai prisireikÄ— padainuoti ir prižadino Å¡eimininkus. O Å¡iaip tai maukt degtinÄ™ pasislÄ—pus yra visai ok. Ir čia dar kilo triukÅ¡mas dÄ—l kažkokios vaikiÅ¡kos knygelÄ—s apie sidrÄ…?!
“Ožys greitai įlipo į eglÄ™“. – ÄŒia jau komentarų nereikia. Nors, kÄ… aÅ¡ žinau – gal suomių ožiai vikrÅ«s kaip voverÄ—s :)

Vertinu 2/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 107