Malgorzata Saramonowicz “SesÄ—”

Negaliu pasakyti, kad supratau tą knygą taip, kaip to siekė rašytoja. Todėl perskaičius ėmiau ir paieškojau recenzijų. Labai juokinga. Vieni suprato tiesiogiai, kiti nesuprato ir nupylė protingų dėdžių recenzijas apie eretiškumą ir panašiai. Labai gėda prisipažinti, kad nesupratai? Man jau nebe.

Malgorzata Saramonowicz “SesÄ—”

Kliedesiai. Jei atsitiktinai panarÅ¡ytumÄ—t blogas.lt tinklaraščius, rastumÄ—te daug tokio tipo kliedesių. Na, tik knygoje jie gerokai intelektualesni. Bet vis tiek kliedesiai. Ä®taigÅ«s tokie, nes tarakonai man staiga Ä—mÄ— ir pasidarÄ— visai nesimpatiÅ¡ki. SimpatiÅ¡ki jie niekad ir nebuvo, bet dabar, jei kur nors pamatysiu, prisiminsiu slogiÄ…, niÅ«riÄ… ir nemaloniÄ… knygÄ… “SesÄ—”.

Detektyvas. Tokia trumputÄ— knyga (135 psl.), bet va – jau ir yra detektyvas. KodÄ—l filosofo žmona pastojusi paniro į letargÄ…? Kas tokio nutiko jos vaikystÄ—je? KodÄ—l tarakonai? Kyla daug klausimų, o vargÅ¡as vyras tik kapstosi, tik kapstosi suplukÄ™s… Ä® pabaigÄ… jau Ä—miau abejoti, kad iÅ¡kapstys, bet visgi tiesa iÅ¡aiÅ¡kÄ—jo. Džiaugiuosi, nes jei po tokių kliedesių dar reikÄ—tų ir pabaigÄ… pačiam susigalvoti, tai jau visai nekas.

Religija. Anot knygos, Dievas yra žiaurus ir blogas, o visi vabalai ir ypač tarakonai – jo tarnai. Lenkams, kaip supratau, Å¡ita teorija labai užkliuvo. Man, kaip netikinčiai jokiais dievais, tai eretiÅ¡ka nepasirodÄ—. Greičiau juokinga :)

Vertinu 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0

Tvarkos nebus!

Namuose atsiradus naujam tvarkdariui, mano pačios tvarkos suvokimas labai pasikeitė:

Nebeerzina išmėtyti daiktai. Surenku juos tik vakare arba kai jau visai kojos nėra kur padėti. Nes kas iš to rinkimo, jei po minutės vėl viskas ant žemės.
Ä®pratau daiktus matyti ten, kur jie neturi bÅ«ti. Žaislų ieÅ¡kau virtuvÄ—s stalčiuose ir skalbimo maÅ¡inoje, iÅ¡ batų traukiu raktus, iÅ¡ po lovos – telefonus ir laikrodžius, dokumentų stalčiuje randu prieÅ¡ kelias dienas dingusiÄ… maikÄ™ arba ten sugrÅ«stÄ… konstruktorių. Ant sofos po pagalve aptinku jau apdžiuvusį raugintÄ… agurkÄ…. Tai normalu. Tikrai.
Namuose daugiau laikino meno. Seniai nebevalau kreidelių žymių nuo sofos ir kitų baldų. Ai, čia ne flomasteriai, per laiką patys nusivalys. Ir nusivalo.
Mažiau valymo. Kažkur palubÄ—j ant lango prilipÄ™s morkos gabalas? Nieko tokio, palauksim, kol ten atsiras ir antras, tada jau bus verta lipti ant kÄ—dÄ—s ir valyti. Stumdomų durų veidrodžius valyti galima tik nuo virÅ¡aus iki pusÄ—s. Toliau neapsimoka – Å¡varÅ«s bÅ«na maždaug pusÄ™ minutÄ—s.
Atsibodo plauti indus. Toks mažas valgytojas, tai kodėl tų indų tiek padaugėjo?! Montuosim indaplovę.

Kartais vis dar pasvajoju apie tai, kai naujas tvarkdarys apsikuops po savÄ™s. Na, bent jau žaislus į dėžę susikraus. Ach…

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 5

Maeve Binchy “Vakariniai kursai”

Perskaičiau jau ketvirtÄ… Å¡ios raÅ¡ytojos knygÄ… lietuviÅ¡kai. Visada atsivertusi naujÄ… tikiuosi to paties – mielos airiÅ¡kos istorijos, papasakotos skirtingų žmonių akimis. TÄ… gavau ir šįkart. Ko daugiau norÄ—ti? Nebent puodelio arbatos, ko nors saldaus ir trupučio ramybÄ—s skaitant.

Maeve Binchy “Vakariniai kursai”

Pasikartojimai. Kadangi knyga jau ketvirta, tai pastebiu pasikartojančių elementų – į neaiÅ¡kius reikalus su nusikaltÄ—liais įsivÄ—lÄ™s vaikinukas; vaikai, užaugÄ™ be tÄ—vų; girtuoklystÄ—s; nelaimingos santuokos; turtingai, bet nuobodžiai gyvenantys žmonÄ—s… Žodžiu, raÅ¡ytoja pradeda kartotis. Bet kai geriau pagalvoji… na, toks juk tas gyvenimas. Ir istorijos labai realios. Tik, kad tikrovÄ—je jos dažnai nesibaigia taip gerai, kaip M. Binchy knygose.

Italų kalba. “Vakarinių kursų” aÅ¡is yra vakariniai italų kalbos kursai. Knygoje – mokytojos, organizatoriaus ir dalyvių istorijos. Kaip ir reikÄ—jo tikÄ—tis, jie visi vienaip ar kitaip yra susijÄ™, dažnai net patys to nežino. Gerai, kad skirtingai nei “Alyviniame autobusiuke“, čia yra ir pabaiga. Žinoma, laiminga. Kitokios nÄ— nesitikėčiau. O italų kalba dÄ—stoma taip smagiai, kad pati į tokius kursus užsiraÅ¡yčiau. Ir Å¡iaip kalba labai smagi. Gal gi tikrai pasimokyti? :)

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 2

Gianni Rodari “ÄŒipolino nuotykiai”

Knygą sūnus per gimtadienį gavo dovanų, su intencija paguosti mane, nes kadaise darželis nusisavino mano knygą apie Čipoliną. Vaikystėje esu mačiusi filmuką, kuris man nelabai patiko, o knygą pirmą kartą perskaičiau tik dabar. Garsiai ir po truputį :)

Gianni Rodari “ÄŒipolino nuotykiai”

IdÄ—ja. Labiausiai knygoje man patinka idÄ—ja – vaisiai, uogos ir daržovÄ—s tarsi žmonÄ—s, arba, tiksliau, žmonÄ—s atrodo tarsi vaisiai, uogos ir daržovÄ—s. Poras turi ilgiausius Å«sus, ant kurių žmona džiausto skalbinius, mÄ—lynÄ— yra labai mažučiukas ir gali gyventi kaÅ¡tono kevale, ridikutÄ— turi plonÄ… kasytÄ™ ant virÅ¡ugalvio, apelsinas yra apsirijÄ—lis, o svogÅ«nas smirda. Kaip daugumoje knygų vaikams gÄ—ris turi nugalÄ—ti blogį, tai taip yra ir čia – “žmonÄ—s” nugali juos spaudžiantį princÄ… CitronÄ….

Nuobodulys. Perskaičius pusÄ™ knygos Ä—miau laukti pabaigos. Istorija tiesiog per daug iÅ¡tÄ™sta – tai pakliÅ«na ÄŒipolinas į kalÄ—jimÄ…, tai iÅ¡eina, tai pakliÅ«na, tai iÅ¡eina… Ir visÄ… laikÄ… Kurmis su savo draugais turi jį gelbÄ—ti. Ä® pabaigÄ… jau man gaila Kurmio pasidarÄ— – vis apanka nuo Å¡viesos gelbÄ—damas tÄ… smirdžių. Jei ne kelios smagios vietos, būčiau visai nusinuobodžiavusi.

Miegas. Labai puiki knyga vaikui prieÅ¡ miegÄ…. Gal ji ir sÅ«nui buvo nuobodi, nes tai pirmoji knyga, kurios perskaitydavau vos kelis puslapius ir vaikas užmigdavo. Trolių mumių tai neužtekdavo ir ilgiausio skyriaus, o čia… Na, žiÅ«rÄ—sim, kaip reaguos, kai ims viskÄ… suprasti :)

Vertinu 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 82

ŽiÅ«rÄ—si filmÄ… – skaityk knygÄ…

“Bado žaidynių” knygos man labai patiko. IÅ¡kart vertinčiau 10/10. Suskaičiau per kelias dienas ir nenorÄ—jau, kad pasibaigtų. FilmÄ… žiÅ«rÄ—ti delsiau… Nes visur mačiau komentarus, koks jis prastas, koks nuobodus, nevertas pinigų, kaip vos neužmigo ar užmigo žiÅ«rÄ—dami.

Tai Å¡tai ir pažiÅ«rÄ—jau. KÄ… gi – filmas puikus. AiÅ¡ku, su knyga nepalyginsi, bet puikus kaip paaugliams skirtas filmas. Tik Å¡tai režisierius pamirÅ¡o vienÄ… dalykÄ…. UžraÅ¡Ä… prieÅ¡ prasidedant filmui, didelÄ—mis raidÄ—mis: JEI NESKAITÄ–TE KNYGOS, FILMO NEŽIŪRÄ–KITE. O iÅ¡ tiesų tai jis pamirÅ¡o Å¡tai kÄ… – paaiÅ¡kinti, kas čia, po velnių, vyksta. AÅ¡ skaičiau knygas, aÅ¡ tai žinau, kas čia vyksta. Žinau, kas tos žaidynÄ—s ir kodÄ—l jos rengiamos, žinau, kodÄ—l girtuoklis Heimičas yra naujųjų dalyvių kuratorius. KodÄ—l jis, o ne kas kitas? TodÄ—l, kad kuratoriais tampa tik žaidynių laimÄ—tojai, o 12-toji apygarda iki Å¡iol tik tÄ… vienÄ… ir teturi. Ir dar daug smulkmenų. Labai daug. Tiek daug, kad net nepradÄ—siu jų aiÅ¡kinti.

Žinau, filmas turi ribotÄ… trukmÄ™, visko nepaaiÅ¡kinsi. Bet kai kuriose vietose vietoje tylÄ—jimo ir buvo galima įterpti vienÄ… kitÄ… siužetÄ… paaiÅ¡kinantį žodelį. Tie, kuriems nepatiko, siÅ«lau paskaityti knygÄ…. O tada dar kartÄ… pažiÅ«rÄ—ti filmÄ…. Pamatysit, patiks :) AiÅ¡ku, režisieriui tai pliusų neprideda…

Kategorija: Ekranas | Komentarų: 3,112

Markus Zusak “Knygų vagilÄ—”

Nežinau kodÄ—l, bet labai ilgai skaičiau Å¡itÄ… knygÄ…. Ji gera ir nÄ—ra sunki, ir negaliu pasakyti, kad neskaitadieniai… Tiesiog kažkaip lÄ—tai stÅ«miausi pirmyn. Gal visgi vasarÄ… labiau norÄ—tųsi kažko, kas nespaustų aÅ¡aros.

Markus Zusak “Knygų vagilÄ—”

Karas. Knyga apie AntrÄ…jį pasaulinį karÄ… – mažas miestelis Vokietijoje, maža jame prisiglaudusi mergaitÄ—, kuriai svetimi žmonÄ—s tampa tikrais tÄ—vais. Mažas jos pasaulÄ—lis, kurį praplečia knygos ir rÅ«syje slepiamas žydas Maksas. Karas knygoje labai tikras, net nemalonu. Tiesiog matau akyse perskaitytus vaizdus – slÄ—ptuvÄ™ rÅ«syje, žydų “eisenÄ…”, purvinÄ… žiemos sniegÄ…, skausmÄ… veiduose, obuolių vogti traukiančius vaikus, futbolÄ… dulkÄ—toje gatvÄ—je, girdžiu akordeonÄ… ir užuodžiu karčiÄ… kavÄ….

Mirtis. Na, tuo metu jos buvo daug ir visur. Mirtis Å¡ioje knygoje pati mums apie tai papasakos, nes ji ir yra pasakotoja. Mintis įdomi, bet kažko tam trÅ«ksta. Mirtis Å¡iek tiek netikroviÅ¡ka, kažkokia keista. Nepaisant gausybÄ—s jos apraÅ¡ymų, nesugebÄ—jau susidaryti įspÅ«džio, kokia ta mirtis – žmogiÅ¡ka, emocionali, racionali ar antgamtiÅ¡ka. Man tik patiko, kad ji neskaitÄ— pamokslų.

Pabaiga. O štai čia susigraudinau, labai buvo gaila mergaitės-knygų vagilės. Na, iš tokios knygos neverta tikėtis laimingos pabaigos. Karo metu vargiai būtum atradęs laimingą žmogų, ar ne?

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 1

Ore

Nors gimtadienis buvo beveik prieÅ¡ pusmetį, dovanÄ… “suvartojau” tik dabar. Viena mano svajonių – paskristi oro balionu – iÅ¡sipildÄ—. Buvo labai labai ir dar daug kartų labai gražu ir nÄ— trupučiuko nebaisu. Kažkaip tikÄ—jausi, kad vis tiek bus baisoka :) TurÄ—jom puikų pilotÄ…, puikiai pakilom ir puikiai nusileidom, o aÅ¡, kaip koks orakulas, nuspÄ—jau gerÄ… orÄ… ir neteko bandyti kilti kelias dienas iÅ¡ eilÄ—s.

Pakilę nuo Baltojo tilto pievos nusileidom Vilniaus rajone prie Katilių, taigi pagal visas oro balionų keleivių krikštynų tradicijas dabar esu grafienė iš Katilių :) Ir man priklauso visos žemės, virš kurių skridau. Tiesa, tik tada, kai esu ore :)

Keisčiausia buvo tai, kad skrendant pasaulis atrodo… sustojÄ™s, nes nÄ—ra nÄ— menkiausio vÄ—jelio. Kai garsiai tuo nusistebÄ—jome, pilotas Å¡yptelÄ—jÄ™s paaiÅ¡kino: vÄ—jas yra – 12 km/h, bet mes juk su juo skrendame, todÄ—l ir nesijaučia.

NorÄ—tųsi dar kartelį, tik galbÅ«t kitoj vietoj arba bent jau skirti į kitÄ… pusÄ™ – pamatyti Žaliuosius ežerus, miegamuosius rajonus. Dabar gerai mačiau senamiestį, savo vaikystÄ—s-paauglystÄ—s rajonÄ… (kuo labai džiaugiuosi!) ir mokyklÄ…, oro uostÄ…, o tada jau nuosavų namų rajonai… Skrendant gali pasijusti beveik žvaigždÄ— – visi tik mojuoja, Å¡aukia, alaus kviečia. BalionÄ…, pasirodo, galima valdyti meistriÅ¡kai, todÄ—l nebÅ«tų sunku nusileisti į kokį kiemÄ… Å¡aÅ¡lyko pasičiupti :) Skridom virÅ¡ rugių lauko – visÄ… laikÄ… palei pat jų virÅ¡Å«nes. GirdÄ—jau, kad Trakuose taip skrenda virÅ¡ vandens :)

Kategorija: Nuotraukos | Komentarų: 108

Guminukai!

Man patinka gauti dovanų ir visai negaila apie jas paraÅ¡yti :) Dabar gi bloguose sklando “Fazer” gaminamų “Angry Birds” guminukų akcija – gauni dėžę dovanų ir nusprendi, kas jÄ… gaus kitas. Tai va, ačiÅ« Dinai iÅ¡ “Nemiegu.lt” kuri Å¡ovÄ— iÅ¡ “ragatkÄ—s” į mane ir dabar aÅ¡ čiaumoju spalvotus guminius paukÅ¡tukus. Beje, jie tikrai skanÅ«s, iÅ¡skyrus juoduosius. Pastarieji, kaip pastebÄ—jau, nepatiko daug kam. AÅ¡ anyžinius Å¡iaip valgyti galiu, bet Å¡itie keistoki… iÅ¡ pradžių lyg Colos skonis, po to kažkoks neaiÅ¡kus, o pabaigoje užvožia stipriu anyžiumi. Žodžiu, ne man jie :) Patys skaniausi tai raudoni, vyras irgi tos pačios nuomonÄ—s.

SÅ«nui skanÅ«s visi. JuodÄ… daviau vienÄ…, tai kramtÄ— laaabai ilgai ir raukÄ—si. Kitų spalvų paukÅ¡tukais buvo daugiau nei patenkintas. Ir dar dėže labai patenkintas. Su katinu nepasidalija – abiems reikia įlipti :)

Kadangi dabar jau aÅ¡ turiu teisÄ™ Å¡auti, tai taikausi į SalomÄ—jÄ… ir jos “NiekiviskmÄ—jinÄ—jimus“. Dėžėje daug spalvotų plunksnų, galima ir auskarus pasigamint gražius ;)

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 13