2012-08-02
Å paraginÄ—s pupelÄ—s yra labai skanus ir labai sezoniÅ¡kas dalykas. Gaila. Nes vienu metu vasarÄ… atsivalgai jų tiek, kad nebegali žiÅ«rÄ—ti, o kitu metu nÄ— su žiburiu nerasi. Jas galima iÅ¡virti (arba nevirti) ir pakepti svieste. Galima iÅ¡virti ir valgyti su beÅ¡amelio padažu. Galima konservuoti, bet dar niekada neragavau skanių konservuotų pupelių. Ir niekada nemaÄiau, kad jas valgytų tie, kurie jas konservuoja! Bet galima pupeles apvirti ir patiekti su garstyÄių padažu prie žuvies ar viÅ¡tienos, o kartÄ… valgÄ—m ir prie kotletų. Va tada atsivalgyti neįmanoma, nes po poros dienų norisi vÄ—l :)
Padažui reikės:
3-4 Å¡aukÅ¡telių garstyÄių
1 Å¡aukÅ¡telio grÅ«dÄ—tų garstyÄių
6 valg. šaukštų alyvuogių aliejaus
1,5 valg. šaukšto baltojo vyno acto
2 šaukštelių kaparėlių
Pusės svogūno
Pipirų
Padažui sumaiÅ¡ykite visas garstyÄias, aliejų ir actÄ…. Actas bÅ«tinas, kitaip gausite ne padažą, o aliejuje plaukiojanÄias garstyÄias. Ä®berkite pipirų, smulkiai supjaustykite svogÅ«nÄ… ir pasmulkinkite kaparÄ—lius. ViskÄ… sumaiÅ¡ykite. Kelias geras saujas Å¡paraginių pupelių sumeskite į verdantį vandenį (aÅ¡ nesÅ«dau) ir pavirkite 5 minutes. Tinka ir su geltonomis, bet man skaniau su žaliomis. Gaila, kad jų retai randu. Nupilkite apvirusias pupeles ir iÅ¡kart sumaiÅ¡ykite su padažu. PirÅ¡Äiukus apsilaižyti galima :)
Beje, receptas paimtas iÅ¡ J. Oliver’io, tik, kaip visada, mano pakeistas.
Kategorija: Kruopos ir daržovÄ—s, Receptai | Komentarų: 26
2012-07-31
Jei nenutiks pasaulio pabaiga, pagaliau pamatysiu Paryžių. Kadangi prieÅ¡ LisabonÄ… skaiÄiau knygÄ… apie tÄ… miestÄ…, tai, žinoma, neatsispyriau poreikiui apsiÅ¡viesti ir dabar :) Na, bent jau žinosiu, kur ir kokio maisto ieÅ¡koti.
David Lebovitz “Saldus gyvenimas Paryžiuje”
Maistas. Knyga, galima sakyti, yra apie maistÄ…. Nieko nuostabaus, juk raÅ¡Ä— kulinaras. Apie Å¡okoladÄ…, duonÄ…, žuvį ir kitus gerus dalykus. Be to, joje yra receptų, iÅ¡ kurių kelis jau nusižiÅ«rÄ—jau. Ar jau sakiau, kad dievinu knygas apie gerÄ… maistÄ…? TodÄ—l Å¡itÄ… suskaiÄiau labai skaniai. Net kelis kartus lipau naktį lauk iÅ¡ lovos ir varvanÄia seile Ä—jau siaubti Å¡aldytuvo.
Kontrastas. Kulinaras yra amerikietis, todÄ—l knygoje stebisi dalykais, kurie mums, lietuviams, yra įprasti. Pvz., vonios jungiklis už jos ribų, skuduras grindims, pardavÄ—jų nemandagumas :) Skaitai ir galvoji, kad visgi toje didžiojoje Å¡alyje anapus Atlanto viskas yra kitaip, o niekad nematytas Paryžius atrodo daug artimesnis Å¡irdžiai. TaÄiau jauÄiu pagarbÄ… amerikieÄiui, kuris nezirzia, kad Paryžiuje viskas kitaip. PrieÅ¡ingai, jis tuo džiaugiasi ir viskÄ… pateisina. Iki Å¡iol esu sutikusi vos kelis tikrus amerikieÄius ir visi jie kuo nors stebÄ—josi Europoje, kas yra kitaip, nei pas juos. Deja, jie visi buvo ne tiesiog nustebÄ™, o pasipiktinÄ™ (nors ir Å¡ypsojosi).
ParyžieÄiai. Jau ne pirmoje knygoje perskaitau, kokie nemalonÅ«s yra paryžieÄiai. Å ioje apraÅ¡ytas jų nemandagumas, pasipÅ«timas, stumdymasis, lindimas be eilÄ—s. Tikrai apima jausmas, kad niekas jų nemÄ—gsta, net ir visa likusi PrancÅ«zija. Na, pati galÄ—siu tuo įsitikinti, jei rugpjÅ«tį dar nors vienas bus mieste, o ne siaubs ProvansÄ… :)
Vertinu 8/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 43
2012-07-29
Toks mini incidentas “Å iukÅ¡lynÄ—lyje” priminÄ— man visus Apple gerbÄ—jus. AÅ¡ labai norÄ—Äiau jiems visiems pasakyti, kad gal tie jÅ«sų mylimi aparatai ir geri, bet sistema tai klaiki. Turiu iPad’Ä…. Skaitau juo knygas, žaidžiu, naudojuosi įvairiomis programÄ—lÄ—mis, su didžiausiu malonumu juo žaidžia vaikas, įvaldÄ™s iPad’o naudojimÄ… taip, kad vieÅ¡umoje visiems kelia nuostabÄ…. Ir nepaisant to, kaip man patinka aparato tvirtumas, plonumas ir Å¡iaip malonus jausmas jį laikyti rankose, aÅ¡ nekenÄiu operacinÄ—s sistemos.
NekenÄiu apribotų galimybių, visiÅ¡ko individualumo nebuvimo, nekenÄiu jų AppStore, kuriame kaskart kažkÄ… siunÄiantis pabÄ—ga visi paieÅ¡kos nustatymai. NekenÄiu ir paieÅ¡kos. Mielai turÄ—Äiau iPad’Ä… su “Android”.
O iPhone, kuris man patinka nebent tuo, kad veikia greitai (mano telefonas jau toks nukankintas, kad man turbÅ«t bet kas atrodys greitas), tai iÅ¡ vis nesuprantu. Nesmagus nei pats aparatas, nei sistema, o jau apie kainos iÅ¡pÅ«stumÄ… tai net nekalbu – įkainoÄiau telefonÄ… gal 1000 litų (tuo tarpu manau, kad iPad’as savo kainos vertas).
NuoÅ¡irdžiai nesuprantu ažiotažo dÄ—l Apple. Nesuprantu, kodÄ—l a.a. S. Jobs’as yra dievaitis, o pvz., B. Gates’as – ne. AÅ¡ tik suprantu, kad tai dabar yra madinga. Kaip madingi UGGS’ai – atrodo siaubingai ir man asmeniÅ¡kai yra klaikiai nepatogÅ«s. AiÅ¡ku, originalių nesimatavau, todÄ—l Å¡ios temos ir neplÄ—tosiu :)
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 674
2012-07-27
Jau senokai nustojau skaityti knygas, kurios po kokių 20-ties puslapių man vis dar yra neįdomios. Gaila, kad nenustojau skaityti knygų, kurios neįdomios pasidaro jas įpusÄ—jus. Å ita viena tokių. SkaiÄiau skaiÄiau, o po to Ä—mÄ— ir nusibodo. Net nebebuvo įdomu, kaip baigsis. Beje, baigÄ—si labai nuspÄ—jamai.
Tom Perrotta “Maži vaikai”
Apie ką? Autorius matyt taip ir nenusprendė, apie ką bus knyga. Norėjo parašyti apie vaikų tvirkintoją, apie vasarišką meilės romaną, apie nelaimingus tėvus, apie nelaimingus vaikus, apie nelaimingus santykius ir gavosi taip, kad viską sukišo į krūvą, to visko pasidarė per daug ir nebesusiję. Jei trumpiau, tai man atrodo, kad knyga yra apie nelaimingus žmones.
Tiesa. Nepaisant nuobodulio, knygÄ… perskaiÄiau ir neneigsiu, kad joje yra dalis tiesos – apie rutinÄ…, apie nusibodusius santykius, apie užknisanÄius vaikus, apie jaudulio troÅ¡kimÄ…. Visai nebÅ«tina auginti vaikų, kad taip nutiktų. Beje, apie vaikus – mane kraupiai erzino pagrindinÄ—s veikÄ—jos akivaizdus nuobodulys auginant dukrÄ…. NorÄ—tųsi tÄ—kÅ¡telÄ—ti – nereikÄ—jo prisidaryt, jei nepatinka. Bet gi nekalbÄ—si su iÅ¡galvotais žmonÄ—mis. Pakankamai tokių ir tikram gyvenime yra.
Filmas. Priešingai nei knyga, manau, kad filmas man visai patiktų. Būtinai pažiūrėsiu. Atrodo truputį subtilesnis.
Vertinu 4/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 252
2012-07-25
Niekada nebÅ«Äiau pagalvojusi, kad žmonÄ—s taip idealizuoja kai kuriuos daiktus, pvz., muzikos instrumentus ar knygas. “Domus galerija” parodÄ— nuotraukÄ…, kurioje iÅ¡ fortepijono pagaminta lentyna. VajÄ—j, kokių buvo nepatenkintų! Kaip Äia taip tokį taurų instrumentÄ… iÅ¡niekinti! Bet gi niekas negamino lentynos iÅ¡ naujutÄ—lio dažais kvepianÄio ar seno, bet puikiai veikianÄio fortepijono. GreiÄiausiai jis buvo nepataisomai sugedÄ™s, todÄ—l vietoj malkų krÅ«vos virto lentyna. Bet, ne, matai – iÅ¡sityÄiojimas iÅ¡ instrumento.
Dar vienas variantas – pisuarai iÅ¡ tÅ«bų viename Vokietijos klubų. Ir vÄ—l minia pasipiktinusių, kad iÅ¡niekinamas instrumentas. Na, turbÅ«t aÅ¡ irgi rinkÄiausi po mirties virst knygų lentyna, o ne pisuaru, bet tÅ«ba – ne žmogus. IÅ¡ tiesų tai tik skardos gabalas. Buvo instrumentas, grojo, linksmino, o dabar rÅ«pinasi, kad pastatų kampai nebÅ«tų apdergti. Ir kas Äia tokio?
Dabar dar pradÄ—kit verkti dÄ—l kiekvieno medžio, iÅ¡ kurių pagaminti baldai stovi namuose. Nu, argi neiÅ¡sityÄiojimas iÅ¡ gamtos? Buvo medis, o dabar, matai, kÄ—dÄ—… Arba, buvo antis, o dabar – pagalvÄ—. Jau nekalbu apie odinius rankinukus. SenÄ… siuvimo maÅ¡inÄ… paversti stalu, o statinÄ™ – kÄ—de tai jau visai pasaulio pabaiga turÄ—tų bÅ«ti. Tik kažkaip niekam neužkliÅ«va.
Viena “Knygos.lt” darbuotoja pasigamino iÅ¡ knygos rankinÄ™ ir įkÄ—lÄ— į “Facebook”. Kam gražu, kam negražu, bet atrodo tikrai originaliai. Bet ne, atsirado krÅ«va burbanÄių, kad knyga brangiausias turtas, reikia gerbti, saugoti… Nesvarbu, kad rankinÄ— iÅ¡ sutrÅ«nijusių Lenino raÅ¡tų, rastų pas moÄiutÄ™ palÄ—pÄ—je. Vis tiek nesÄ…monÄ—. Tai ir pasakiau, kad baigtų Äia trysÄioti (tik gražiais žodžiais). Å iaip ar taip, gerbtinas yra knygos turinys, o ne jos virÅ¡elis ir ne lapai. AÅ¡ pati knygas saugau ir gerbiu, bet seife nelaikau, supelijusių kadaise esu nemažai iÅ¡metus – ir raÅ¡tų visokių neskaitomų, ir geresnių. Nieko neatsitiko, turinys bent jau Å¡iais laikais yra saugomas ne popieriuje ir niekur jis nedings. Ne viduramžiuose gyvenam, kad knygas su pinigais po Äiužiniu laikytume kaip brangiausiÄ… turtÄ…. Tuo labiau, ne tas amžius, kai reikia pamokslus už originalumÄ… skaityti.
Tos paÄios piktos moteriÅ¡kÄ—s turbÅ«t vÄ—liau vyno butelius pavers žvakidÄ—mis (o siaube, jos iÅ¡niekina taurų indÄ…!!!), o iÅ¡ kavos filtrų pasigamins lempos gaubtÄ… (kaip jos drįsta!).
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 33
2012-07-23
Antroji A. Paasilinna knyga iÅ¡ keturių lietuviÅ¡kai verstų. Po pirmos sakiau, kad jei ir kitos bus geros, mylÄ—siu Å¡itÄ… raÅ¡ytojÄ…. Tai va, jau myliu. FantastiÅ¡kos knygos. Å ita man netgi labiau patiko už “Kaukiantį malÅ«nininkÄ…“. Beje, jei pagal pastarÄ…jį suomiai pastatÄ— filmÄ…, tai pagal “GudriÄ…jÄ… nuodų virÄ—jÄ…” sukurpÄ— mini serialÄ….
Arto Paasilinna “Gudrioji nuodų virÄ—jaâ€
VirÅ¡elis. Kas kuria tokius virÅ¡elius? Ok, knygoje paraÅ¡yta, kas. Bet kas leidžia juos spausdinti? Prie ko ten ta kraupi boba ant suolo? Knygos herojÄ— – smulki, susitvarkiusi, pasidažiusi, elegantiÅ¡ka 78 metų moteriÅ¡kÄ—, žilais plaukais. Na, Å¡ita bent jau irgi lesina paukÅ¡Äius (turbÅ«t). Apie pavadinimo Å¡riftÄ… tai net nepradÄ—siu. O bÅ«na ir gražių virÅ¡elių.
Groteskas. Mokykloje labai visi žavÄ—jomÄ—s, kaip B. Sruoga “Dievų miÅ¡ke” baisius dalykus apraÅ¡Ä— juokingai. A. Paasilinna irgi tikras grotesko meistras. Turinys žiaurus (ir vÄ—lgi, lietuviams labai artimas…) – trys “pacukai” persekioja bobutÄ™, jÄ… terorizuoja, atiminÄ—ja pensijÄ…, galiausiai sumano visai “užlenkti”, bet taip gaunasi, kad visi žūva nuo jos rankos. NetyÄia. O kur dar smagÅ«s tų trijų besmegenių gyvenimo apraÅ¡ymai. Kai įsivaizduoji, tai baisu, bet kai skaitai, tai kikeni :)
Patarlė. Nekask sau duobės, nes kitas įkris. Perskaitę supras :)
Vertinu 10/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 514
2012-07-22
Kai prasideda neskaitadieniai, imu negrožinės literatūros knygą. Jų greit nepaskaitysi, todėl labai tinka. Dažniausiai paskaitau gabalą Čekuolio arba išsirenku knygą psichologine tematika. Deja, dažnai užtaikau ant tokio Š, kad baisu būna. Na, bet šįkart pasisekė.
Sam Gosling “Å nipas”
Trumpai. Knyga yra apie tai, kaip apžiÅ«rÄ—jus žmogaus gyvenamas erdves (miegamuosius, kabinetus) nusprÄ™sti apie jo charakterį bei kitas savybes, pvz., ar jis organizuotas, ar neurotiÅ¡kas, ar atviras naujoms idÄ—joms. Kaip nesuklysti pamaÄius kambaryje kokiÄ… nors vienÄ… iÅ¡raiÅ¡kingÄ… detalÄ™ ir kokie dažniausiai bÅ«na tipiniai požymiai. Be viso Å¡ito, knygoje yra keletas gerų testų, taip pat patarimai, kaip atpažinti žmogų, linkusį apsimesti.
Vertimas. Jis truputukÄ… baisokas. Sakau, kad tik truputukÄ…, nes knygos “Metai Provanse” vertimo ir redagavimo klaikumo dar nei viena neperspjovÄ—. Ir abejoju, kad perspjaus. TodÄ—l pvz., iki žodžio “atvirumas” paaiÅ¡kinimo visÄ… laikÄ… galvojau kad kalbama apie žmogų, linkusį atvirauti, nuoÅ¡irdų. O Äia, pasirodo, apie žmogaus atvirumÄ… naujovÄ—ms, imlumÄ…. NuoÅ¡irdus ir visiems padedantis žmogus įvardinamas kaip “suderinamas” (kaip koks aparatas).
Stilius. Labai nemÄ—gstu sausos literatÅ«ros, prikiÅ¡tos mokslininkų pavardžių, statistikos ir tarptautinių žodžių. “Å nipe” to nÄ—ra, todÄ—l skaiÄiau gan lengvai ir daug kÄ… įsidÄ—mÄ—jau. O vietomis netgi buvo juokinga, kas mane visiÅ¡kai papirko :)
Vertinu 8/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 33
2012-07-20
IÅ¡ tikrųjų tai aÅ¡ nemÄ—gstu pyktis. Bet jei jau tenka, tai tyliai to nedarau. LÄ—kÅ¡Äių nedaužau, bet iÅ¡sirÄ—kt man reikia. Ir visiÅ¡kai to nesigÄ—diju – manau, kad sveika yra kartais smarkiai susipykti. TodÄ—l, kad tada iÅ¡silieji ir pasidaro geriau. Tikrai.
Taip jau yra, kad kuo labiau į Å iaurÄ™, tuo žmonÄ—s santÅ«resni. Lietuviai irgi – tyli užpakalius suraukÄ™. Nepatinka kavinÄ—je aptarnavimas – sÄ—di surukÄ™, burba sau po nosim kantriai, po to visÄ… gyvenimÄ… prisimena, kaip blogai buvo. Na, iÅ¡ didelÄ—s bÄ—dos paraÅ¡o kokį skundÄ… internete, kur jis niekam nerÅ«pi. Tada ir žmogui atrodo, kad jis niekam nerÅ«pi, jo nuomonÄ— niekam nereikalinga, o visi kiti jam tik ir taikosi prikiaulint. IÅ¡sirÄ—ktų vienÄ… kartÄ… ar bent kokį žodį griežtesnį mestelÄ—tų – ir pagerÄ—tų.
Kas buvÄ™ pieÄiau, turbÅ«t ne kartÄ… matÄ— gatvÄ—je gestikuliuojanÄius diedukus, staiga ant ko nors užrinkanÄias moteriÅ¡kes ar kiek per garsiai (mÅ«sų ausiai) padavÄ—jÄ… vaikantį restorano savininkÄ…. Visi jie moka pyktis. Garsiai, emocingai. O po to viskÄ… greitai pamirÅ¡ta, nes pykÄio viduje jau nebelikÄ™ – jis iÅ¡lietas. Tada naktys lieka miegui ir kitiems geriems dalykams, o ne savianalizei, aÅ¡aroms, neįgyvendinamų kerÅ¡to planų kurpimams ar giliems atodÅ«siams.
Visiems kultÅ«ringiems santÅ«ruoliams patarÄiau kartais gerai supykti. Lengviau bus gyventi. Tik saiko nepraraskit.
Pabaigai puiki mintis iÅ¡ T. Janson “Nematomo vaiko” (apie mergaitÄ™, kuri taip kentÄ—jo, kad pasidarÄ— nematoma):
“- Ji nemoka pykti, – tarÄ— mažoji Miu. – Va Äia ir yra jos nelaimÄ—. Paklausyk manÄ™s, – pareiÅ¡kÄ— Miu, priÄ—jo prie pat NinÄ—s ir nirÅ¡iai nuvÄ—rÄ— jÄ… akimis, – tu niekuomet neatgausi veido, jeigu neiÅ¡moksi muÅ¡tis. PatikÄ—k manim!“
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 12
