Melvin Burges “Darant tai”

2012-07-09

Kartais perskaitau kokiÄ… paaugliÅ¡kÄ… knygÄ…. ProfilaktiÅ¡kai. Primena, kas man buvo aktualu prieÅ¡ 10 metų. Pvz, Å¡ita yra kaip “Sekso ir miesto” paaugliÅ¡kasis atitikmuo. Tik, kad joje beveik vien seksas…

Melvin Burges “Darant tai”

Antras galas. Daug apie Å¡itÄ… knygÄ… nÄ—ra kÄ… sakyt – tai trijų vaikinų (16-17 m) istorijos apie tai, kaip, su kuo jie mylisi ar bando pasimylÄ—t. Dar visokie paaugliÅ¡ki bajeriai, meilÄ—s nuoskaudos, laižiakai ir visokie panaÅ¡Å«s dalykai. Žodžiu, visa knyga apie antrÄ… galÄ…. Na, kai pagalvoji, turbÅ«t tai tokio amžiaus ir yra labiausiai aktualu. Po to susimÄ…sčiau, kad yra nemažai mano amžiaus ir gerokai vyresnių vyrų ir moterų, kuriems tai vis dar labiausiai aktualu… ÄŒia ir prisiminiau “SeksÄ… ir miestÄ…”. Jei esi paauglys, tai suprantama, bet jei gyvenimÄ… įpusÄ—jÄ™s diedas… turbÅ«t bÅ«tų pravartu susimÄ…styti :)

Perspausta. Skaitydama galvojau “ar tikrai taip buvo, kai buvau 16-os?”. Lyg ir panaÅ¡iai, tik čia labai jau koncentruota viskas. AiÅ¡ku, skirtumas dar ir tas, kad knyga paraÅ¡yta iÅ¡ vaikinų požiÅ«rio taÅ¡ko, o tas požiÅ«ris labai jau veikiamas hormonų. Visgi man atrodo, kad tiek laiko galvoti apie seksÄ… yra Å¡iek tiek keista (o gal ir ne?). Ir dar – istorija su mokytoja. Suvilioja paauglį, tas džiaugiasi, po to ji jo nebepaleidžia… AiÅ¡ku, tokių atvejų yra ne kartÄ… ir spaudoje apraÅ¡yta, bet vis tiek – neįtikina…

Vertinu 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 86

Apie vieną lietuviškų idealų

2012-07-08

Eilinį sykį stebiu, kaip FB žmonÄ—s seilÄ—jasi girdami Užkalnį. Ir aÅ¡ galiu pagirti – už raÅ¡ymo stilių, už tai, kad protingas, už tai, kad nebijo savo nuomonÄ—s pasakyt. Bet seilÄ—tis? “Laikinti” kiekvienÄ… jo frazÄ™, aukÅ¡tinti, girti? Na, jau ne. AÅ¡ tai per daug pasikÄ—lus esu, kad lazanjas kiekvienoje miesto valgykloje kemÅ¡antis žmogus man bÅ«tų idealas (man bÅ«tų visai dzin, kad jis apkÅ«nus – matot, koks tolerantiÅ¡kas žodis – jei jis pats nuolat apie tai neužsimintų). Gal aÅ¡ iÅ¡ vis per daug pasikÄ—lus esu, kad turėčiau idealÄ……

Taigi, pagirti aš jo negaliu. Todėl, kad žvaigždžių liga jau seniai aukščiausią stadiją pasiekusi, todėl, kad tolerancijos trūkumas didelis, todėl, kad jam tiek rūpi, kas ir ką apie jį sako, kad kiekvieną prieštaraujantį puola apsiputojęs. Juk jei nerūpėtų, tai nepultų gi, ar ne? Dabar skaitydama jo kontraatakas kur nors komentaruose tiesiog matau vaizdą, kaip jo lūpų kampučiuose susirenka seilės, kaip jis kumščiu daužo per klaviatūrą arba per stalą šalia jos, o po to susitvardo, pasitelkia visą savo išmonę ir rėžia kokį supersarkastišką komentarą.

O ta pseudotolerancija, kai tu gini homoseksualus, bet su žemÄ—m lygini ekologiÅ¡kai gyvenančius žmones? Man pvz., nei vieni, nei kiti problemų nekelia. Ir nematau reikalo Å¡aipytis nei iÅ¡ vienų, nei iÅ¡ kitų. AiÅ¡ku, yra sričių, kur aÅ¡ jam pritariu. Pvz., dÄ—l violetinÄ—s manijos. Tų bukagalvių aÅ¡ irgi netoleruoju. Tik va, prieÅ¡ingai nei jis, manau, kad kuo mažiau juos kurstysi, tuo mažiau jie reikÅ¡is. Dabar Å¡iek tiek tyliau, vasara, atostogos, krepÅ¡inis… Bet palaukit rudens, jie dar sugrįš :)

P.S. ÄŒia nelabai į temÄ…, bet… o kodÄ—l, KODÄ–L tie visi violetiniai daro tiek daug raÅ¡ybos klaidų? PaaiÅ¡kinkit man kas nors. Klaidas aÅ¡ dar suprantu lenkų ar rusų mokyklas baigusių žmonių, bet ten juk dauguma lietuviÅ¡kom pavardÄ—m.

Kategorija: VIP | Komentarų: 108

Candace Bushnell “Seksas ir miestas”

2012-07-06

Šią knygą skaičiau visai neseniai, bet neketinau jos aprašinėti. Tačiau dabar skaitau paauglišką atitikmenį (apie šitą vėliau), todėl labai įdomu palyginti. Na, kam gi neįdomi knyga apie seksą ir Niujorką?

Candace Bushnell “Seksas ir miestas”

Filmas. Su knygomis taip jau bÅ«na – ekranizuotos istorijos dažniausiai tampa prastesnÄ—s. Bet Å¡iuo atveju atvirkščiai – serialas ir filmai žymiai įspÅ«dingesni nei pati knyga. Juose bent jau yra kažkoks siužetas, o knygÄ… net nežinau kaip pavadinti… Tikrai ne romanas, o kažkoks kaip diskusijų rinkinys supintas su kelių žmonių istorijomis. Pagrindinių veikÄ—jų kaip ir nÄ—ra, siužeto nÄ—ra, žodžiu, nieko nÄ—ra. Taip sakant, tikÄ—jausi labiau sulipdytos istorijos, todÄ—l tik 5/10 balai.

Miestas. Knygoje ir jo nėra. Užtat yra žmonės. Daug žmonių savitais charakteriais, daug linksmų istorijų, daug modelių, daug paniekos ir daug kokteilių vakarėlių. Visai norėčiau pamatyti viską gyvai, tą jų gyvenimo būdą. O po to grįžti ir pasidžiaugti, kad namie geriausia :)

Seksas. Seksas trise, sekso klubas, gÄ—jai, lesbietÄ—s, biseksualai, paprastas seksas, modelių seksas su seniais ir visoks kitoks, bet nei vienas neapraÅ¡ytas tiesiogiai. Taip sakant, Å¡ita knyga – ne porno, o mokslinis tyrimas.

Vertinu 5/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 160

Lars Kepler “Hipnotizuotojas”

2012-07-05

Pagalvojau, kad kuo daugiau skaitau, tuo sunkiau man įtikti. O skaitau tai daug. Galvoju net vÄ—l pradÄ—t apraÅ¡inÄ—ti, nes tiek knygų užmarÅ¡tin nueina… Paskui kas nors klausia “skaitei?”, o aÅ¡ lyg ir prisimenu virÅ¡elį, bet turinio tai nÄ— per kur. O ir Å¡iaip, apleidau Novum visiÅ¡kai, nes ir be blogo veiklos per akis. TodÄ—l galvoju, kad jei prisiversiu raÅ¡yti bent trumpai apie knygas, gal kils noras raÅ¡yti ir apie kitus dalykus. Visgi, smegenis mankÅ¡tina ne tik skaitymas, bet ir raÅ¡ymas :) Taigi, pradedu nuo paskutinÄ—s perskaitytos:

Lars Kepler “Hipnotizuotojas”

Tiesą sakant, tikėjausi kažko daugiau. Gal daugiau hipnozės, kažkokios mistikos, o gavau tiesiog trilerį, kuris, kaip trileriui ir dera, įtraukė. Bet net tiek, kad negalėčiau atsiplėšti. Perskaičius daugiau nei pusė knygos supratau, kas pagrobėjas, o dvi istorijos (šeimos išžudymas ir hipnotizuotojo sūnaus pagrobimas) man kažkaip nelabai ir rišasi. Net nėra aišku, ar tikrai antrąjį įvykį išprovokavo hipnotizuotojo sulaužytas pažadas daugiau praktika nebeužsiimti.

Pliusai ir minusai. Pliusas už tai, kad knygoje daug tikroviškumo, pvz., kaip situacija netyčia susiklosto taip, kad žmona ima įtarti vyrą turint meilužę, nors tas jos neturi, bet iš pykčio pasako, kad turi. Žodžiu, linksma :) Dar vienas pliusas už šiurpą keliančius kankinimų aprašymus. O vat to balagano su skęstančiais autobusais pabaigoje galėjo ir nebūti, iškart primena holivudinį filmą.

Antra dalis? Pabaiga Å¡iek tiek tokia, kad norisi antros dalies: “Hipnotizuotojas. Po 10 metų” ar kažko panaÅ¡aus, nes liko neiÅ¡sprÄ™stų psichologinių bÄ—dų.

Silkė. Labai ji ten skaniai aprašoma, ta nuostabi suomiška silkė. Nežinau, gal aprašymas įtaigus, o gal valgyt tuo metu tiesiog norėjau, bet jau susiradau receptų ir turbūt eisiu pirkt silkės artimiausiu metu :D

Vertinu 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 865

Nemadingumai

2012-06-12

Kažkokia tai kavinukÄ— kviečia nemokamos kavos. Kviečia kartÄ…, kviečia kitÄ……AčiÅ«, bet ne, sakau – kavos aÅ¡ negeriu. Pagalvoju kartais, kad tai jau beveik anomalija – negerti kavos. KodÄ—l? Ogi todÄ—l, kad “kava turi bÅ«ti juoda kaip velnias, karÅ¡ta kaip pekla, tyra kaip angelas ir saldi kaip meilÄ—”, kokiÄ… ir mÄ—gstu, bet gerti negaliu. Jei jau su pienu, tai geriau jo pilu į stipriÄ… juodÄ… arbatÄ….

Mano vienintelÄ— priklausomybÄ— – knygos. Nesu priklausoma nuo Å¡lamÅ¡tmaisčio, rÅ«kalų, alkoholio, narkotikų, interneto ar mobiliojo telefono. Tikrai! Suprantu tÄ…, kai iÅ¡važiuojam kur nors, kur nÄ—ra interneto. Jaučiuosi puikiai ir nedegu noru pasitikrint paÅ¡tÄ… ar Facebook’Ä…. Kažkaip net nemadinga dabar nenorÄ—t, kad internetas ant medžių augtų.

Visai neseniai supratau, kad nebežiÅ«riu televizoriaus. Ai, čia dabar taip madinga. Bet elgiuosi tai nemadingai – turiu TV ir neblogÄ… skaitmeninÄ™ televizijÄ… su visokiais ten pribumbasais ir net neketinu to atsisakyti!

Eko-biomaniakÄ— irgi nesu. Netikrinu produktų sudÄ—ties (bet Å  niekad ir nepirkdavau…) ir nerÅ«Å¡iuoju Å¡iukÅ¡lių (o nors bet tačiau dÄ—l Å¡ito jaučiu Å¡iokiÄ… tokiÄ… gÄ—dÄ…, bet tingiu…). Taip pat netvarkau aplinkos per visokias tai talkas ir akcijas. KodÄ—l? Ogi todÄ—l, kad niekada neÅ¡iukÅ¡linu. Žinokit, neÅ¡iukÅ¡linti kur papuola arba susitvarkyti po savÄ™s gamtoje yra gerokai lengviau, nei pusdienį lankstytis žemÄ—-maiÅ¡as-žemÄ—-maiÅ¡as. TurbÅ«t jei turėčiau Å¡unį, net ne visada surinkčiau jo Å¡, ypač nuo kokios puslaukinÄ—s pievos (nekalbu apie Å¡aligatvius). TodÄ—l, kad pasipiktinÄ™ Å¡Å«dukais tegu eina ir susirenka nuorÅ«kas po balkonais.

Dar kažkÄ… buvau sugalvojusi, bet pamirÅ¡au :) Negeriu alaus. Paragauju, kai vyras nusiperka naujo (o tai bÅ«na dažnai), todÄ—l skonius žinau. Bet negeriu, nes daugiau nei vienas gurkÅ¡nis alaus man yra tiesiog kartumas burnoj. Ir tie visi svaigimai, kaip gera karÅ¡tÄ… vasaros dienÄ… iÅ¡gert Å¡alto alaus man yra nesuvokiami. O tai vandens negera iÅ¡gert? Arba, pvz., negazuoto citrinos-imbiero limonado? Pasaka! O visi tik alus, alus…

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 34

Quiche su lašiša ir šparagais

2012-05-22

NÄ—ra nei vienos knygos ar žurnalo iÅ¡ mano turimų, iÅ¡ kurių aÅ¡ nebūčiau ko nors gaminusi. Oro uoste nusipirkau vokiÅ¡kÄ… Jamie Oliver’io žurnalÄ… ir Å¡tai – ant stalo labai skanus “pyragas”. Prabangus (visgi Å¡paragai, laÅ¡iÅ¡a…), bet vertas gaminti. AiÅ¡ku, receptas, kaip visada, adaptuotas – pvz., teÅ¡los recepto nÄ— nebuvo, tai jis iÅ¡ patirties. O proporcijos pritaikytos didesniems skrandžiams :)

4 porcijoms reikÄ—s:

Tešlai:
200 gr miltų
100 gr sviesto iš šaldytuvo
1 didesnis kiaušinis
keli šaukštai pieno
druskos

Įdarui:
6 žalių šparagų (čia, jei stori. Plonų dėčiau daugiau)
100 gr šaltai rūkytos lašišos, patogiau jau supjaustytos
2 didelių kiaušinių
150 ml riebios grietinÄ—lÄ—s
pipirų
ryšelio krapų
poros šaukštelių kaparėlių

TeÅ¡la labai paprasta – sukapokite sviestÄ… gabaliukais ir suminkykite su miltais. Turi gautis tokie trupinukai. Tada įmuÅ¡kite kiauÅ¡inį, supilkite kelis Å¡aukÅ¡tus pieno ir įberkite žiupsnelį druskos. Jei teÅ¡la per lipni, įdÄ—kite dar miltų (arba pieno, jei per kieta). Å iek tiek paminkius ji pasidaro Å¡velni, visai nebelimpa prie rankų. TeÅ¡la iÅ¡klokite arba specialiÄ… pyrago kepimo formÄ… (banguotais kraÅ¡teliais) arba, kaip darau aÅ¡, paprastÄ… tortinÄ™ (iÅ¡imamu dugnu, žinoma, patogiau). Jei klojate paprastÄ… formÄ…, nepamiÅ¡kite padaryti maždaug 5 cm aukščio kraÅ¡telių. Tada viskÄ… įkiÅ¡kite į Å¡aldytuvÄ… ir įjunkite orkaitÄ™ – tegu kaista iki 200 laipsnių. Po 15 minučių iÅ¡imkite teÅ¡lÄ… ir kepkite jÄ… vienÄ… apie 10 minučių. IÅ¡kepÄ™ sumažinkite orkaitÄ—s temperatÅ«rÄ… iki 170 laipsnių.

Ä®darui smulkiai sukapokite kaparÄ—lius ir krapus, dubenÄ—lyje sumaiÅ¡ykite grietinÄ—lÄ™ su kiauÅ¡iniais ir pipirais. Tik neplakite smarkiai, putų mums nereikia. IÅ¡Ä—mÄ™ pakeptÄ… teÅ¡lÄ… iÅ¡ orkaitÄ—s, paskleiskite ant jos Å¡paragus, laÅ¡iÅ¡Ä… ir krapus su kaparÄ—liais. AÅ¡ Å¡paragus pjoviau per pusÄ™, nes į mano 22 cm skersmens skardÄ… jie netilpo :) ViskÄ… užpilkite kiauÅ¡inių ir grietinÄ—lÄ—s plakiniu ir kiÅ¡kite atgal į orkaitÄ™. Kepkite apie pusvalandį. IÅ¡Ä—mÄ™ visgi patikrinkite, ar iÅ¡kepÄ™ – peiliu bakstelÄ—kite pyragÄ… – vidus neturi bÅ«ti skystas. Jei skystas, kiÅ¡kite atgal į orkaitÄ™ dar kokioms 7 minutÄ—ms.

Labai skanus reikalas. Ir karštas, ir šaltas :)

Kategorija: Receptai, Žuvis | Komentarų: 45

Atostogos nuo namų… Lisabonoje

2012-05-17

Kai vyras pasakÄ—, kad važiuos savaitei dirbti į LisabonÄ…, supavydÄ—jau ir pareiÅ¡kiau, kad noriu kartu. O vaikas? Ir vaikas kartu, pasakiau. Ir nuvažiavom :) Buvo baisu pirmÄ… kartÄ… toliau iÅ¡keliauti su metukų ir trijų mÄ—nesių pypliu, nors žinau žmonių, kurie ir su dviem mažais vaikais keliauja visur… Tiesa, daugiau pažįstu tokių, kurie su vaikais nekeliauja niekur, nes sunku. Ar sunku? Galiu pasakyti, kad ne, nors sÅ«nus nÄ—ra iÅ¡ tų ramiai sÄ—dinčių vežime. Kaip teisingai pasakÄ— mano draugÄ—, tavo vaikas tau negali trukdyti. Buvo labai smagu dviese pažinti LisabonÄ….

Nuotraukas truputį tingiu kelti čia, todÄ—l duodu nuorodÄ…, kur jos yra Facebook. Jei įdomu, praÅ¡om žiÅ«rÄ—ti :) Daugiau »

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 450

Pirmieji kartai

2012-03-03

Vakar padariau sau pačiai nepaaiÅ¡kinamÄ… dalykÄ… – tingÄ—jau viena gamintis valgyti, taigi nusipirkau kebabÄ…. Kaip ir reikÄ—jo tikÄ—tis, trečdalio neįveikiau. Bet aÅ¡ ne apie tai, o apie Pepsi, kurio skardinÄ— buvo prie kebabo. Gal kam nors pasirodys baisu, bet man Pepsi skaniau už ColÄ… :) TurbÅ«t todÄ—l, kad mokykloje Užupyje per ilgÄ…jÄ… pietų pertraukÄ… bÄ—gdavom iki tais laikais turbÅ«t vienintelÄ—s Užupio maisto prekių parduotuvÄ—s ir pirkdavom pakuotÄ™ su trimis bandelÄ—mis ir buteliukÄ… Pepsio. BÅ«davo žiauriai skanu :)

O ColÄ… pirmÄ… kartÄ… gÄ—riau gal kokių 8 metų, kai kiekvienÄ… pavasarį su viena vokiečių kečupų, actų, garstyčių ir kitų pagardų firma dalyvaudavom “Agrobalt” parodoje. TurÄ—jau ten daug reikalų – demonstruoti visiems Vokietijos paviljono dalyviams savo vokiečių kalbos žinias, sÄ—dÄ—ti prie staliuko stende, paviljono “užkulisiuose” valgyti vokiÅ¡kas deÅ¡reles ir lakstyti po parodÄ… bei bandyt nepasiklysti. O Colos bei kitų įdomybių parsiveždavom namo. Atsimenu, kad skonis buvo keistas – ir bjauru, ir skanu tuo pačiu.

Štai kečupą, tą tikrą, o ne lietuvišką pomidorų padažą, pirmą kartą valgiau būtent tos vokiečių firmos. Man iki šiol atrodo, kad jis buvo labai skanus. Gaila, negaliu palyginti, nes Lietuvoje nebeprekiauja. Tais laikais buvo per brangus, nes natūralus, o dabar turbūt būtų perkamas :)

Atsimenu, kaip ragavau pirmÄ… kivį – tÄ—tis juokavo, kad čia kaip bulvÄ— su sÄ—klom viduje. Tuo metu trumpai tuo tikÄ—jau ir stebÄ—jausi, bet kiviai tai buvo skanÅ«s. Gaila, kad nedaug :) Ir dabar man jie labai skanÅ«s, ypač kai supranti, kad pirmiausia juos reikia panokinti namie, o tada, nupjovus virÅ¡Å«nÄ—lÄ™, iÅ¡kabinti Å¡aukÅ¡teliu. Jokių ten lupimų, pjaustymų ir kitų terlionių.

Nežinau, kada tai buvo, bet atsimenu ir pirmuosius “Pringles” čipsus. Ojojoj, kokie pasakiÅ¡ki jie man atrodÄ—. Dabar tai man vieni neskaniausių traÅ¡kučių, galiu suvalgyti ne daugiau deÅ¡imties. MÄ—gstu tik čipsus iÅ¡ tikrų pjaustytų bulvių ir be jokių ten papildomų skonių. Beveik neįmanoma rast, todÄ—l čipsus valgau labai retai, kas, aiÅ¡ku, nÄ—ra blogai :)

Ledinukai man siejasi su TelÅ¡iais, ežeru ir žodžiu “krautuvÄ—”. Vasaromis dažnai bÅ«davau pas senelius TelÅ¡iuose, jie gyveno visai Å¡alia ežero (na, TelÅ¡iuose daug kas gyvena Å¡alia jo). Senelis sakydavo, kad eina į krautuvÄ™, pasiimdavo mane kartu ir nupirkdavo ledinukÄ… “Gaidelį” ant pagaliuko. BÅ«davo geltoni ir raudoni, supakuoti į celofanÄ… ir visada aptirpÄ™. Bet užtat kokie skanÅ«s! Jei Kaziuko mugÄ—je nebÅ«tų tiek daug žmonių, čiupčiau vaikÄ… ir traukčiau ieÅ¡kot tų gaidelių. Deja, bijau, kad sutraiÅ¡kys.

Na, o kad kebabais pradÄ—jau, tai jais ir pabaigsiu – pirmÄ…jį kebabÄ… valgiau prieÅ¡ 10 metų Vokietijoje. Tų kioskų ten jau buvo daugybÄ—, tuo tarpu Lietuvoje dar nebuvau girdÄ—jus apie kebabus. Ir kÄ… – kebabas buvo pasakiÅ¡kas, su Å¡viežiais raudonaisiais svogÅ«nais ir labai skaniu padažu. Nesulyginsi su lietuviÅ¡kais. Šįkart tikrai žinau, kad kebabas buvo skanus ne todÄ—l, kad pirmas, o todÄ—l, kad buvo tikrai skanus. TodÄ—l Lietuvoje jų valgau gal 2-3 kartus per metus :)

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 37