2011-06-16
- O, žiÅ«rÄ—k, kažkas drabužinÄ—je Å¡viesÄ… paliko.., – sako man vyras, kai grįžom iÅ¡ pasivaikÅ¡Äiojimo.
- Aha.
- Čia gal tu, kai ėjai man džemperio paimt?
- Nu aÅ¡ nejungiau Å¡viesos…
- Tada Äia… Ateivis!
Turim mes namie tokį. Jis Å¡iaip visai nepiktybinis, namie valkiojasi, kai niekas negali jo pamatyti. Pvz., kai bÅ«nam iÅ¡Ä—jÄ™ arba miegam. Bet visada palieka po savÄ™s kokį nors ženklÄ…, kad Äia buvo. Dažniausiai tai palieka įjungtÄ… Å¡viesÄ… vonioje arba drabužinÄ—je. Ateivis tai kažkas tokio kaip SalomÄ—jos nykÅ¡tukai, pasiskolinantys Å¡aukÅ¡telius. Beje, kadaise jis irgi buvo pasiskolinÄ™s Å¡aukÅ¡telį. Po pusmeÄio grąžino. Net nepastebÄ—jau kaip, tiesiog vietoj 5 Å¡aukÅ¡telių vÄ—l buvo 6. Bet dabar vÄ—l senokai teturim 5… Gal grąžins?
Bet Å¡tai vakar Ateivis buvo kažkoks piktybiÅ¡kas. TurbÅ«t jį veikÄ— artÄ—jantis mÄ—nulio užtemimas. Pirmiausia, tai paliko įjungtÄ… Å¡viesÄ… drabužinÄ—je. Antra, nužudÄ— MikÄ™ PÅ«kuotukÄ…! Radom gulintį ant stalo iÅ¡kritusiu liežuviu. O treÄia – kas iÅ¡ Ateivio pusÄ—s tikrai negražu – uždarÄ— vonioje katinÄ…. PrieÅ¡ iÅ¡eidama į laukÄ… patikrinau, ar katino vonioje nÄ—ra (ir jo ten tikrai nebuvo), vadinasi, Äia jo darbas. Å viesÄ… iÅ¡jungÄ—m, MikÄ™ atgaivinom, katinÄ… iÅ¡leidom. Bet dÄ—l Ateivio jau darosi neramu…
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 36
2011-05-26
AÅ¡ visada tikÄ—jau Lietuva. Jau nuo tada, kai Ä—miau domÄ—tis politika, sakiau – viskas bus gerai. Kada nors gi iÅ¡brisim iÅ¡ to liÅ«no. Kai visi pradÄ—jo emigruoti, sakiau – nenene, tik jau ne aÅ¡. Mama sakydavo: bet tu ir patriotÄ— optimistÄ—! Taip, tokia ir buvau. Kai netekÄ™ vilties prieÅ¡ metus emigravo mano artimiausi žmonÄ—s (patys anksÄiau kalbÄ—jÄ™, kad “niekada niekada”), maniau, kad jie padarÄ— klaidÄ…. Bet dabar galvoju, kad nepadarÄ—. Nes paÄiai jau norisi dingt. Optimizmas ir patriotizmas vis blÄ—sta, blÄ—sta…
Va tokie dalykai Lietuvoje po truputuką veda mane iš proto.
Å itoje klampynÄ—je turÄ—jo bÅ«ti žadÄ—tas pažadÄ—tas, miesto plane patvirtintas vaikų darželis… Na taip, automobilių pas mus irgi nÄ—ra kur kiÅ¡ti, bet kai per pietus pamatai lauke mažiausiai 100 mamų su 1-2 mažameÄiais vaikais, tai klausimas kyla – o kur juos kiÅ¡ti, kai reikÄ—s į darbus grįžt? NenudrÄ—bsi gi ant Å¡aligatvio ar perÄ—jos, nepaliksi stotelÄ—je.
O dabar kokį pusmetį aikštelės savininkai skambinės piktiems dėdulėms, kur ratus blokuoja. Kad tik kas nemokamai automobilio nepasistatytų kur nereikia.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 38
2011-05-02
PirmÄ… kartÄ… skanios avienos paragavau Graikijoje ir nuo tada norÄ—jau kažko panaÅ¡aus pasigaminti namie. Vis nedrįsdavau pabandyti iki kol laidoje “Planet Food” (tiesiog negaliu jos nežiÅ«rÄ—ti) užmaÄiau troÅ¡kinį su aviena. Tokį paprastÄ… ir taip skaniai kvepiantį net per ekranÄ…, kad susigundžiau pagaminti. Ir Å¡tai – turiu tobulo avienos troÅ¡kinio receptÄ…. Daugiau »
Kategorija: MÄ—sytÄ—, Receptai | Komentarų: 1,019
2011-04-15
NemÄ—gstu pagyrÅ«nų: “o mes padarÄ—m tÄ… ir anÄ…, nusipirkom Å¡tai Å¡itÄ……”
Dievinu juodą kartų šokoladą. Kuo kartesnis, tuo skaniau
Perku “Kinder” kiauÅ¡inius dÄ—l žaisliukų
MÄ—giamiausias derinys – Å¡okoladas su mÄ—ta (“After eight” dėžutÄ™ galiu suvalgyti per 10 min)
Norėjau vaiko ne todėl, kad mėgstu vaikus. Man patinka žiūrėti, kaip auga asmenybė
Netikiu dievÄ…, visiÅ¡kai. PakrikÅ¡tyta buvau bobutÄ—s beveik per prievartÄ… ir to nekenÄiu
Baisiausios gÄ—lÄ—s – rožės ilgais kotais
Esu per daug rūpestinga (tik rūpinuosi kitais, o ne savimi)
TodÄ—l esu control freak’as
Nemoku priimti kitų pagalbos
MÄ—gstu vadovauti
Beveik niekada nesigraužiu dėl to, ką padariau
Ir niekada negalvoju apie tai, kas buvo praeityje
Nemoku gyventi “Å¡ia diena”
Visada stengiuosi numatyti kelis žingsnius į priekį
Nieko nesugebu taip gerai, kad bÅ«Äiau tuo patenkinta
Man negėda prisipažinti, kad esu vartotoja
Neturiu ambicijų nuolat savo elgesiu/apranga/kalbomis išsiskirti iš kitų. Man užtenka, kad mąstau kitaip
Manau, kad esu protinga
Noriu kuo daugiau žinoti. Jei tenka susidurti su kažkuo, ko iki galo nesuprantu, stengiuosi viską apie tai išsiaiškinti
Niekinu save už tai, kad nesugebu išmokti groti gitara
Netikiu horoskopais ir kita ezoterika, užtat tikiu nuojauta
Nemėgstu visų kaimynų ir svajoju vėl gyventi nuosavame name
NemÄ—gstu žmonių, kurie nuolat kalba apie pinigus (kad turi, kad neturi, kad jiems jų nereikia arba kad reikia…)
Myliu visus augalėlius ir gyvūnėlius
Dievinu ankstyvÄ… pavasarį, kai upeliais bÄ—gdamas tirpsta sniegas, žydi žibutÄ—s, sprogsta pumpurai ir vÄ—l pasigirsta paukÅ¡Äiai
Mėgstu svajoti, fantazuoti ir įsivaizduoti
Negaliu užmigti prie tiksinÄio laikrodžio
Bijau aukÅ¡Äio tam tikrose situacijose (pvz., stovÄ—ti ant kopÄ—Äių ir už nieko nesilaikyti)
Neturiu jokių priklausomybių (alkoholis, internetas…), iÅ¡skyrus skaitymÄ…
Internete vieÅ¡inuosi tiek, kiek galÄ—Äiau apie save papasakoti nepažįstamam žmogui
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 833
2011-03-11
AÅ¡ vis galvoju – kodÄ—l žmonių vaikai gimsta tokie bejÄ—giai? Va, pvz., verÅ¡iukas. Gimsta, kojos nelaiko, bet po poros valandų stojasi ir bando eiti, o po kurio laiko jau ir strakalioja. Bent pats prie karvÄ—s gali prieiti. O kÄ… vaikas? Jau nekalbu apie tai, kad vaikÅ¡Äioti pramoksta tik po metų, o suregzti sakinius ir pasakyti, ko nori – dar vÄ—liau.
Jis net nesupranta, kad turi rankytes, kaukuolÄ— nesuaugus, ilgai tÄ™siasi bÄ—dos su virÅ¡kinimu, sunku kvÄ—puoti dÄ—l siaurų nosies kanalų… Dievuliau, jis net galvos nenulaiko! Vaikai man primena mažus paukÅ¡Äiukus lizde. Kol nemoka skraidyti, yra pasmerkti bÅ«ti visiÅ¡kai priklausomi nuo tÄ—vų. Taip ir kÅ«dikiai. ÄŒia ne verÅ¡iukas, pats pieno nesusiras, jei ant rankų nepaimsi.
Galvoju, gal ir gerai tie drambliai sutverti, kad nėštumas 22 mėnesius tęsiasi. Ir šiaip keista, kaip žmonės sugebėjo išlikti.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 38
2011-01-06
Vienas elementariausių ir greiÄiausių makaronų padažų. Atrastas Å¡aldytuve užtikus tik paprikos ir kažkokį rÅ«kytÄ… mÄ—sgalį. Ä®simylÄ—tas ir kaskart vis toks pat skanus. PasakiÅ¡kai kvepiantis. Jei kitÄ… dienÄ… nusineÅ¡ite Å¡ių makaronų į darbÄ… ir pasiÅ¡ildysite, kolegos ims klausinÄ—ti, kas Äia taip skaniai kvepia ir truputį pavydÄ—s (patirtis). Daugiau »
Kategorija: Kruopos ir daržovÄ—s | Komentarų: 43
2011-01-04
Nemiegu tada, kai reikia. ParyÄiais stebiu, kaip žmonÄ—s bando iÅ¡sistumt automobilius iÅ¡ apsnigtų ledynų. Glostau miegantį kailį ir valgau Å¡okoladÄ….
Sapnuoju, kad skraidau. Tik vaizdai keisti – lyg kompiuterinÄ— grafika. Ir sapnuojant galiu juos susikurti. Pvz., noriu skrist per lietaus debesis kiaurai. Arba virÅ¡ ežerų. Ir skrendu. Pati, be sparnų, be nieko.
SiÅ«nu. Tai yra, persiÅ«nu. Mano siuvimo patirtis nÄ—ra didelÄ—, todÄ—l po trupuÄiukÄ… pradedu. Labai džiaugiuos kalÄ—dine dovana ir keikiu save, kam vasarÄ… iÅ¡meÄiau tÄ… geltonÄ… sijonÄ….
Prie labai nekenÄiamų dalykų sÄ…raÅ¡o mintyse pridedu MaximÄ…. DÄ—l žuvies, kuri turÄ—jo iÅ¡keliaut į Å¡iukÅ¡liadėžę. Fu fu fu.
Ä® mÄ—giamų dalykų sÄ…raÅ¡Ä… įtraukiu skaniuosius mÄ—sainius Oze. Niam niam. Po jų makdonaldiniai buvo tokie bjaurÅ«s… Ir dar PrismÄ…. Už tai, kad turi įdomių dalykų, pvz., filo teÅ¡los.
Gaminu. Kaip visada. Principo reikalu tapo susirast nesūdytų ir nekepintų pistacijų. Kai paklausiu, ar tokių neturi, į mane žiūri taip, lyg jos tokios jau ant medžių augtų.
Skaitau. Nedaug, nes perskaiÄiau visas legalias popierines ir nelegalias skaitmenines knygas, kurias turÄ—jau. Dar turiu dovanų Äekį į knygynÄ…. Jau tris kartus buvau ir neradau, ko norÄ—Äiau.
Laukiu pavasario. DÄ—l to, kad iÅ¡tirps sniegai, atÅ¡ils ir Å¡iaip – gerai, kai turi ko laukti. O kodÄ—l žmonÄ—s vis sako, kad kovo pradžioj “pavasaris, jau nebebus taip Å¡alta…”? Nugi nÄ— velnio. Dar niekad per mano gimtadienį atÅ¡ilÄ™ nebuvo.
Esu ir pavargusi, ir pailsėjusi vienu metu. Keista būsena.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 34
2010-12-16
Vienoje grupelÄ—je žmonių buvo paklausta: kada paskutinį kartÄ… savo antrai pusei sakÄ—te “myliu”? Viena pora Ä—mÄ— žiÅ«rÄ—ti į lubas bandydama prisiminti. Kitas vyriÅ¡kis atsiduso: “gal per vestuves sakÄ—…”, o jo žmona susigÄ—dusi murmtelÄ—jo “neprisimenu”.
Mes šypsojomės. Sakom kasdien. Ir ne po vieną kartą. Nebūtina tik pabudus pulti ant kaklo ir sakyti, kaip žvėriškai myli (iš tiesų ryte dažniausiai būnam pikti). Galima ir el. paštu ar žinutę parašyti. Arba susitikus po darbo. Arba pagalvojus/prisiminus ką nors gražaus ir gero. Kai supykstu, kartais sakau: nemyliu. Vyras juokiasi: juk žinau, kad myli. Tada sakau: tai aišku, kad myliu, tik dabar truputį nemėgstu.
Manoma, kad sakyti nebÅ«tina – užtenka parodyti. StaigmenÄ—lÄ—m visokiom ir dovanÄ—lÄ—m, elgesiu. Nu bet ne visada tÄ… meilÄ™ iÅ¡reiÅ¡kiantį elgesį antra pusÄ— supranta. Jei man vyras sugalvotų iÅ¡ meilÄ—s dovanoti gÄ—lių, tik akim klapsÄ—Äiau. Man tai jokios meilÄ—s neįrodo. Gerai, kad jis tÄ… žino. Bet juk bÅ«na, kad antra pusÄ— ir nesupranta. AÅ¡ iÅ¡ didelÄ—s meilÄ—s per daug rÅ«pestinga bÅ«nu kartais. Noriu gero, o gaunasi taip, kad imu erzinti. Dar kiti sakyti bijo, o parodyti nemoka. Po to guodžiasi jų antros pusÄ—s: man atrodo, kad manÄ™s nebemyyyli…
Tai kada paskutinį kartą?
Kategorija: Vyrai/Moterys | Komentarų: 875
