Liza Marklund “Nobelio testamentas”

Iš tiesų tai tokia eilinė knyga, kad apie ją nėra nei ką pasakyti, nei kam jos rekomenduoti ar nerekomenduoti. Tiesiog paprastas skandinaviškas detektyvas laikui prastumti. Rašytoja yra nr. 1 tarp skandinavų dtektyvų autorių? Įdomu, kokiais čia kriterijais matuojant.

Liza Marklund “Nobelio testamentas”

Anika. ŽurnalistÄ™ AnikÄ… persekioja bÄ—dos. Vyras neiÅ¡tikimas, sÅ«nų darželyje skriaudžia, kaimynas piktas, geriausia draugÄ— plevÄ—sa, dar pakliÅ«na į susiÅ¡audymÄ…, apie kurį nieko negali raÅ¡yti ir dÄ—l to yra ilgam iÅ¡leidžiama atostogų. Ji neturi problemų tik su pinigais. Galvojau, kad moteriÅ¡kÄ— bus kieta ir per savo pusmečio atostogas pati iÅ¡siaiÅ¡kins nusikaltimÄ…, bet kur tau… PusÄ™ metų tesugebÄ—jo rÅ«pintis kraustymusi ir Å¡eima, o visos linksmybÄ—s prasidÄ—jo pirmÄ… dienÄ… grįžus į darbÄ….

Charakteris. Kaip supratau, rašytoja Aniką pavaizdavo pagal save ir žurnalistė turėjo būti kieta moteriškė. Deja, man ji pasirodė lengvai manipuliuojama ir praskydusi. Nuolat verkšlena dėl savo vyro, burba dėl darbo. Kieta tik tada, kai kalba sukasi apie jos vaikus. Bet juk knyga ne apie auklėjimą.

Bandymai. Liza Marklund bandė rašyti panašiai kaip S. Larssonas, bet pritrūko talento. Prikišta daug detalių apie politiką, teisę, ilgi pasakojimai apie nesusijusius su byla dalykus, labai išsamios istorijos apie Nobelį. Visa tai sunkiai įsipaišo į siužetą. Man pritrūko nuoseklumo.

Vertinu 5/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 627

Max Brooks “Pasaulinis karas Z”

Yra keli dalykai, apie kuriuos aš nemėgstu skaityti. Į tą sąrašiuką tikrai įtraukčiau zombius ir karą. Keista, bet kažkodėl pasirinkau skaityti knygą apie žmonių karą su zombiais. Na, galvojau, visgi knyga labai populiari, dar ir filmas yra, gal kaip nors įveiksiu. Tikrai nesitikėjau tokios geros istorijos!

Max Brooks “Pasaulinis karas Z”

Forma. Perskaičiusi kelias deÅ¡imtis puslapių mintyse nusiÅ¡aipiau “tai čia visÄ… knygÄ… ir varys taip?”. Mat tai nÄ—ra romanas su pradžia, viduriu ir pabaiga. VisÄ… istorijÄ… sudaro žurnalisto kalbinamų žmonių pasakojimai. Kalbasi jis su visais – gydytojais, kariais, vadais, motinomis, paprastais žmogeliais, įvairiausiais keistuoliais ar per stebuklÄ… iÅ¡likusiais. Visi apie karÄ… su zombiais pasakoja iÅ¡ savo perspektyvos ir iÅ¡ tų mažų gabaliukų skaitytojas mintyse susidÄ—lioja sau romanÄ… su pradžia, viduriu ir pabaiga. NÄ— nepajutau, kaip įtraukÄ— tokia knygos forma ir visai nenorėčiau, kad ji bÅ«tų kitokia.

Karas. IÅ¡ tiesų tai čia galÄ—jo bÅ«ti ne zombiai, o pasiutÄ™ uodai ar pasaulinis tvanas – jokio skirtumo. Knyga iÅ¡ tiesų ne apie juos, nors skaičiau, kad raÅ¡ytojas yra didelis zombių fanas. Knyga yra apie žmones. Esu beveik įsitikinusi, kad pasaulinÄ—s epidemijos ir totalinio karo metu žmonija elgtųsi labai panaÅ¡iai. Atsirastų gelbÄ—jančių televizorius, nors nÄ—ra elektros, atsirastų pamiÅ¡Ä—lių, įsivaizduojančių, kad yra zombiai, susidarytų gaujos, valdžia bandytų nuslÄ—pti savo bejÄ—giÅ¡kumÄ… ir kai jau atsirastų pasaulio gelbÄ—jimo planas, tai jis bÅ«tų bÅ«tent toks drastiÅ¡kas ir žiaurius, kaip “Pasauliniame kare Z”.

DetalÄ—s. Å tai Å¡ita daina, parodanti, kaip iÅ¡ tiesų jaučiasi kariai. Arba kodÄ—l pasaulinį karÄ… su zombiais pralaimÄ—jo banginiai. Detalus narų kostiumų apraÅ¡ymas. Lobotomaizeris – populiariausias ginklas prieÅ¡ zombius. Daug daug detalių, kurios truputį priverčia patikÄ—ti, kad toks karas tikrai buvo. O jei nebuvo, tai suteikia saugumo jausmÄ… – žinosiu, kÄ… daryti, jei taip atsitiks :)

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 15

Lev Tolstoj “Ana Karenina”

ÄŒia turbÅ«t buvo mano metų knyga. Ne todÄ—l, kad geriausia, o todÄ—l, kad pagaliau prisiruoÅ¡iau jÄ… perskaityti. Tuo pačiu supratau, kodÄ—l nedalyvauju visokiuose knygų iÅ¡Å¡Å«kiuose. Mano iÅ¡Å¡Å«kiai yra klasika, sunkiai, lÄ—tai skaitomos knygos arba kokie nors be proto ilgi kÅ«riniai. Na, tokie, kuriems reikia laiko ir kantrybÄ—s. Žinoma, ir aÅ¡ galiu į iÅ¡Å¡Å«kius įsiraÅ¡yti pvz., “Bado žaidynes”, kai prisÄ—dus visas tris dalis per dvi dienas galima perskaityti (ne tik galima, bet taip ir buvo). Taip per du mÄ—nesius su pertraukÄ—lÄ—m įveikčiau visas 12 “iÅ¡Å¡Å«kio” knygų ir jau galėčiau savimi didžiuotis :) Juokinga.

Lev Tolstoj “Ana Karenina”

MeilÄ—. Kad Ana Karenina Å¡oko po traukiniu, tai aÅ¡ žinojau jau seniai. Bet kad Anos Kareninos meilÄ—s istorija sudaro gal tik ketvirtį knygos – ne. Na, kokia gi čia knyga apie meilÄ™… Greičiau apie RusijÄ… prieÅ¡ 150 metų. Daug apie aukÅ¡tuomenÄ™, truputį apie prastuomenÄ™, apie karÄ…, apie teisÄ™, apie politikÄ…, apie vaikus, apie buitį. Å iaip jau “Ana Karenina” man labai patiko ne kaip romanas, o kaip istorinių žinių Å¡altinis. Lengva buvo įsijausti į veikÄ—jus, nepaisant to, kaip smarkiai yra pasikeitÄ™ papročiai ir kai kurios veikÄ—jų mintys bei elgesys atrodo nesuvokiami.

Laikmetis. Prisiminiau filmÄ… “Vidurnaktis Paryžiuje”, kuriame vyriÅ¡kis norÄ—jo nusikelti į praeities Paryžių, o moteris iÅ¡ praeities Patyžiaus norÄ—jo nusikelti dar vienu laikmečiu atgal (nes ten geriau), o tame Paryžiuje buvo žmonių, kurie manÄ—, kad geriau buvo dar ankstesniame laikmetyje. Pagalvojau, kad ko jau tikrai nenorėčiau, tai nusikelti 150 atgal. Sakyti savo vyrui “JÅ«s” bÅ«tų normalu. Moteriai jaustis nieko vietoje – įprasta, o bÅ«ti protinga moterimi tai tas pats, kas bÅ«ti ateiviu. Gimdyti vaikus vienÄ… po kito – gerai, o turÄ—ti vienÄ…/du ir daugiau nenorÄ—ti – blogai. Kas man bÅ«tų įdomu, tai nebent kaip vaiduokliui pasisukioti aukÅ¡tuomenÄ—s pokylyje. Mazurkos Å¡okti tai juk nemokėčiau :) Neįdomu bÅ«tų gal tik kaime, nes nelabai jis ir pasikeitÄ—. IÅ¡ tiesų baisu, kaip keičiasi žmonių sanykiai ir elgesys mieste ir kaip stovi vietoje kaimuose. Gal tik jei jau geria, tai geria ne tik vyrai, bet ir moterys. Lygios teisÄ—s, taip sakant.

Savižudybė Dar nežinojau, kad Ana iš tiesų nusižudo ne iš meilės. Ji tiesiog taip ir neišbrenda iš pogimdyvinės depresijos. Baisu. Skyriuką, kuriame Ana blaškosi pakvaišusi po namus, o vėliau važiuoja į stotį, galima skaityti per savižudybių prevemcijos renginius. Būna, kam padeda SMS, o šiuo atveju panikos metu išsiųstas laiškutis jau nebepadėjo.

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 21

Melissa P. “Å imtas plaukų Å¡epečio glamonių prieÅ¡ miegÄ…”

PrieÅ¡ imdama tomÄ… sveriančiÄ… knygÄ… iÅ¡ savo “must read” sÄ…raÅ¡o, galvojau, perskaitysiu šį tÄ… trumpesnio (140 psl.) ir lengvesnio. KnygutÄ— yra tik vienam prisÄ—dimui, paraÅ¡yta kaip dienoraÅ¡tis ir pusiau autobiografinÄ—. Pastarasis faktas yra kiek Å¡okiruojantis kai pagalvoji, kad merginai, kurios seksualinÄ— patirtis pranoksta daugumos vyresnių moterų, yra tik 14-16 metų.

Melissa P. “Å imtas plaukų Å¡epečio glamonių prieÅ¡ miegÄ…”

Patirtis. Gal aÅ¡ labai senamadiÅ¡ka, bet man atrodo, kad 14 metų pradÄ—ti lytinį gyvenimÄ… yra per anksti ir taÅ¡kas. KÅ«nas susitvarkys, o smegenys – nelabai, nes neatskiria meilÄ—s nuo sekso. Po to kÅ«nas lieka toks nereikÅ¡mingas, kad tampa paauglÄ—s prostitutÄ—mis. Vienos – už pinigus, kitos savanorÄ—s už dykÄ…. Va tokius straipsnius paskaitai ir baisu darosi. Kadangi knyga paraÅ¡yta kaip dienoraÅ¡tis, amžius čia beveik neakcentuojamas. Na, tik pirmasis partneris pasiÅ¡aipo, neva merginai dar papai neužaugÄ™.

Naivumas. Paaugliai dažniausiai bÅ«na naivÅ«s ir kvailoki. Kai organizmas iÅ¡ visų jÄ—gų bando susitvarkyti su pasikeitimais, mÄ…stymui laiko nelieka, ypač, jei nÄ—ra su kuo pasikalbÄ—ti. Melisos tÄ—vai irgi nieko nemato. Mama per daug atlaidi, o tÄ—vas mato tik televizorių. TodÄ—l jai labai lengva per naktis negrįžti namo ir meluoti. Melisa yra tarsi perplÄ—Å¡ta į dvi dalis – viena trokÅ¡ta įspÅ«džių, patenkinti kÅ«no poreikius įvairiausiais bÅ«dais su įvairiausiais vyrais. Pati juos vilioja. Kai kuriuos dÄ—l to, kad lengvai įsimyli, o kitus dÄ—l kvailumo. Kita dalis verkia per naktis, kad yra iÅ¡naudojama.

MeilÄ—. Kai kurios vietos knygoje mane labai trikdÄ— nenatÅ«ralumu. Tai Melisa raÅ¡o “kaip aÅ¡ nekenčiu matiekos ir ta mokytoja kvaiÅ¡a” (atsiversčiau savo 14-metÄ—s dienoraščius, rasčiau vos ne žodis žodin tÄ… patį), tai filosofuoja kaip koks Å liogeris. O tikrÄ… savo meilÄ™ suranda bÅ«dama 16 metų. Pamato ir suvokia, kad čia tikroji meilÄ—. Rimtai?! ÄŒia jau beveik juokiausi :) Gaila, knyga maždaug toje vietoje ir baigiasi. Gaila, nes turbÅ«t tos tikrosios meilÄ—s arba nebuvo, arba su ja baigÄ—si taip pat, kaip ir su kitais – aukÅ¡tyn užverstu sijonu. TodÄ—l ir yra ta knyga tik pusiau autobiografinÄ—.

Vertinu 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 635

Dan Brown “Inferno”

Apie Å¡itÄ… knygÄ… girdÄ—jau, galima sakyti, tik blogų atsiliepimų. Bet galvojau – kÄ… čia, apie kitas Browno knygas juk irgi pilna blogio, bet knygos kaip knygos. Visgi “Inferno” iÅ¡ties prasčiausia iÅ¡ visų. RaÅ¡ytojas, Å¡velniai tariant, persistengÄ—.

Dan Brown “Inferno”

Miestai. Į Florenciją nuvykti norėjau visą gyvenimą, bet po šios knygos noras gerokai apmažėjo. Taip nesudominti miestu reikia sugebėti. Buvo labai labai labai nuobodu skaityti kada koks pastatas pastatytas, kas ir kodėl jį pastatė plius keletas nereikšmingų faktų apie kiekvieną detalę. Vietomis jau net ne skaičiau, o tiesiog peržvelgiau tekstą, nes, po velnių, pasiėmiau grožinės literatūros knygą. Ne istorijos vadovėlį! Dėl kažkokių neaiškių priežasčių knygoje buvo ir Venecija bei trupučiukas Stambulo, kuris, nors siužete ir reikšmingas, buvo beveik pamirštas. Žodžiu, Florencijos knygoje tiek daug, kad gali ir supykinti.

R. Lengdonas. Profesorius iÅ¡ JAV eilinį kartÄ… papuola į painias situacijas iÅ¡ kurių bando iÅ¡sikapstyti narpliodamas rebusÄ…. Šįkart jis susijÄ™s su DantÄ—s “DieviÅ¡kÄ…ja komedija”. Buvau prisiskaičiusi, kad apie poemÄ… knygoje priraÅ¡yta labai gausiai. Gal galima paklausti – kur? AÅ¡ neradau nieko, iÅ¡skyrus kelias eilutes, kelis kÅ«rinius, susijusius su poema ir Å¡iek tiek faktų apie patį DantÄ™. Visur buvo tik Florencija, Florencija, Florencija.

Pabaiga. Nusinuobodžiavusi skaičiau visiÅ¡kai neįdÄ—miai, todÄ—l, kai įveikus 3/4 knygos, viskas apsivertÄ— aukÅ¡tyn kojomis (ir dar netgi ne taip, kaip tikÄ—jausi… nors iÅ¡ tiesų nesitikÄ—jau nieko), pasidarÄ— įdomiau. Taigi, tie 5 vargani balai yra už paskutinį 100 puslapių. Ir dar už idÄ—jÄ…, su kuria DantÄ— ir visa jo komedija nesusisieja niekaip.

Vertinu 5/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 342

Jean-Dominique Bauby “Skafandras ir drugelis”

Nelabai kÄ… turiu pasakyti apie Å¡iÄ… knygÄ…… Kai pamačiau filmÄ…, kuris tikrai buvo nuostabus, galvojau, kad reikia perskaityti ir tuos 140 puslapių. Dažniausiai jie bÅ«na daug geresni. Bet tik padariau iÅ¡vadÄ…, kad kuo trumpesnÄ— raÅ¡ytinÄ— istorija, tuo didesnÄ— tikimybÄ—, kad ji bus prastesnÄ— už filmÄ….

Jean-Dominique Bauby “Skafandras ir drugelis”

Jean-Dominique Bauby. Apie patį žmogų bÅ«tų galima kalbÄ—ti ir kalbÄ—ti, žavÄ—tis ir stebÄ—tis. Kaip iÅ¡tverti nepalūžus, kaip rasti jÄ—gų ir noro bendrauti, tuo labiau paraÅ¡yti knygÄ… mirksint viena akimi? Kaip “Dievų miÅ¡ke” visi stebimÄ—s B. Sruogos sarkazmu, atrodo, visai ne ten, kur esame įpratÄ™, taip ir čia – žmogus yra įkalintas savo nejudriame kÅ«ne, o visgi sugeba pasiÅ¡aipyti iÅ¡ situacijos. Skirtumas tik toks, kad B. Sruoga knygÄ… paraÅ¡Ä— jau iÅ¡Ä—jÄ™s iÅ¡ lagerio, o Bauby iÅ¡ savo kÅ«no niekaip negalÄ—jo iÅ¡eiti. Na, anot jo, galÄ—jo – mintimis. Tai tiek.

Turinys. Bet visgi, jei ne neįprasta situacija, knyga niekada gyvenime nebÅ«tų iÅ¡leista. Nes ji nÄ—ra gera. KÄ… perskaitome – truputis apie ligÄ… (Å¡ios vietos puikios), truputis atsiminimų (Å¡itos neblogos) ir nemažai svajojimo, svarstymo, kurie man buvo absoliučiai neįdomÅ«s. Žinoma, žmogus Å¡lovÄ—s nesivaikÄ—, o ir paraÅ¡yti 140 puslapių mirksint raides buvo ne juokų darbas (aÅ¡ ir paprastai nesugebu jų paraÅ¡yti), todÄ—l tiesiog iÅ¡siliejo ir tiek. ViskÄ… suprantu ir gerbiu. Bet, atleiskite, vien dÄ—l pagarbos ar užuojautos knyga nepasidaro geresnÄ—.

4/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 11

Jussi Adler-Olsen “Fazanų žudikai”

TikÄ—jausi, kad antra Olsen’o knyga bus geresnÄ—, bet teko nusivilti. ParaÅ¡yta gerai, veikÄ—jai įdomÅ«s, bet aÅ¡ tikÄ—jausi detektyvo su intriga, o jos čia nebuvo.

Jussi Adler-Olsen “Fazanų žudikai”

Karlas ir Asadas. Man jų trÅ«ko. RaÅ¡ytojas tiek įsigilino į blogiukų psichologijÄ… ir tiek daug apraÅ¡inÄ—jo, kÄ… ir kaip jie veikia, kad pamirÅ¡o tyrÄ—jus. Asado buvo gerokai mažiau nei pirmoje knygoje, Karlo fronte irgi nieko naujo. AÅ¡ suprantu, kad su jais jau susipažinome ir bla bla, bet tie du tokie geruliai, kad norÄ—tųsi daugiau. Be to, “Q” skyriuje atsirado ir moteriÅ¡kÄ—. Keistoka tokia, kol kas nelabai jÄ… suprantu :)

Ä®tampa. Anotacijoje paraÅ¡yta, kad nepaisant to, jog raÅ¡ytojas žudikus atskleidžia jau pirmuosiuose puslapiuose, knyga vis tiek kupina įtampos. NÄ— velnio! Buvo įdomu, kaip kad įdomu skaityti neblogÄ… knygÄ…. Bet intrigos ir įtampos – jokios! Labai už tai supykau. AÅ¡ vis vyliausi, kad nutiks kažkas netikÄ—to, kad atsiras dar koks nežinomas veiksnys, bet – nieko. Taip negalima, čia juk detektyvas!

Viltis. Ta tai mirÅ¡ta paskutinÄ—. AÅ¡ tikiuosi, kad trečioje knygoje bus ir Karlo, ir Asado, ir netgi intriga. Nes raÅ¡yti Olsen’as moka, tai gal ne viskÄ… sugadino :)

Vertinu 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 287

James Dashner “BÄ—gantis labirintu”

Å itÄ… knygÄ… drÄ…siai galima dÄ—ti į vienÄ… lentynÄ… su “Bado žaidynÄ—mis”. PanaÅ¡us stilius, skirta tam pačiam skaitytojui. Nors “BÄ—gantis labirintu” paskaičiau per du vakarus, “Bado žaidynÄ—s” visgi įtraukÄ— labiau. Tuomet skaičiau ir mÄ—gavausi, o dabar tiesiog skaičiau.

James Dashner “BÄ—gantis labirintu”

Paaugliams. Kartais vis pasigailiu, kad mano paauglystÄ—je tokių knygų nebuvo. O jei ir buvo, tai neiÅ¡verstos. Gal todÄ—l vis nepraleidžiu progos sukrimsti vienÄ… kitÄ… populiariÄ… paaugliÅ¡kÄ… knygÄ…. Ir, turiu pasakyti, nemaža dalis jų yra geresnÄ—s už populiariÄ… literatÅ«rÄ… suaugusiems. Gal young adult raÅ¡ytojai labiau stengiasi ar kÄ…… Vienintelis skirtumas nuo suaugÄ—lių literatÅ«ros yra tas, kad veikÄ—jai yra 15-17 metų, o meilÄ— baigiasi ne seksu, o bučiniais ir pasilaikymu už rankų.

Labirintas. Trakas – vieta, kur paslaptingoje dėžėje kas mÄ—nesį atvyksta po vienÄ… berniukÄ…, praradusį atmintį. Ten jų gyvena ir tvarkosi jau visai nemažas bÅ«rys. PlotÄ… supa aukÅ¡tos sienos, kurios kasdien atsiveria ir iÅ¡ Trako galima patekti į labirintÄ…. Berniukų užduotis ir didžiausias noras yra surasti iÅ¡Ä—jimÄ…, bet tai atrodo beveik neįmanoma. Tik naujokas Tomas pralaužia ledus. Jo sprendimas yra gan lÄ—kÅ¡tas, apie tai buvau pagalvojusi jau knygos pradžioje, bet pats labirintas buvo įspÅ«dingas. Mačiau, kad kitais metais pasirodys ir filmas, tai greičiausiai pažiÅ«rÄ—siu. Vien dÄ—l įdomumo, kaip atrodys pabaisos grizai, nes Å¡ioje vietoje raÅ¡ytojas fantazijos nestokojo.

Kitos dalys. Knyga baigiasi intriguojančiai, visai norėčiau ir kitas dalis paskaityti. Iš viso jų yra jau keturios.

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 9