Joanne Harris “Persikai ponui klebonui”

Po visų detektyvų buvo sunkoka įsivažiuoti į knygą, kur gausu spalvų, skonių, kvapų. Viskas atrodė per daug saldu. Bet nebūtų Joanne Harris tokia gera, jei nesugebėtų įtraukti ir sužavėti.

Joanne Harris “Persikai ponui klebonui”

Å okoladas. “Persikai ponui klebonui” – tai “Å okolado” tÄ™sinys, trečioji knyga. Antra buvo “Ledinukų bateliai”. Nors man patiko abi ankstesniosios dalys, supratau, kad antrosios turinio beveik neprisimenu. Å ioje dalyje Viana su dukromis grįžta į kaimÄ…, kuriame gyveno ir sprendÄ— problemas “Å okolado” knygoje. Tik kad Å¡okolado jau beveik nebegamina. Gaila, Å¡itos detalÄ—s labai pasigedau.

Mažasis Bagdadas. Žinau, kad Prancūzijoje yra daug problemų su musulmonų imigrantais, tačiau pirmą kartą apie tai skaičiau grožinėje literatūroje. Užtat kaip buvo įdomu! Tradicijų, atskirties, socialinių ir kultūrinių skirtumų aprašymai buvo geresni nei pats siužetas. Nors jis irgi nėra banalus. Žodžiu, per nagus Joanne Harris užvažiuoja tiek prancūzams, tiek musulmonams imigrantams.

Maistas. Šokolado trūko, bet Joanne Harris turi neįtikėtiną talentą labai skaniai aprašyti maistą. Užsimaniau ir persikų uogienės išsivirti, ir morenginių sausainiukų, ir batono su šokoladu, o pain viennois jau įtraukti į būsimų kepinių sąrašą.

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 14

Patyčių pamatai

Pastarąją savaitę nutiko du dalykai, po kurių aš supratau, kad visos patyčių prevencijos programos yra nukreiptos ne visai ten, kur reikia. Žinoma, gerai, kad bandoma perauklėti vaikus mokyklose. Bet aš už tai, kad šviečiami būtų ir visi jauni tėvai. Nes būtent jie įdiegia vaikams, kad tyčiotis yra normalu nuo tada, kai išmoksti kalbėti.

Pirmas atvejis buvo menkniekis. Tiesiog vaikų žaidimų aikÅ¡telÄ—je dviems 5-2 metų broliukams užkliuvo mano vaiko kepurÄ—. Toji turi nedidelius elnio ragus, ausis, nupieÅ¡tas akis ir raudonÄ… nosį. Žodžiu, tikra KalÄ—dinÄ— kepurÄ—, kokiÄ… ir aÅ¡ mielai neÅ¡iočiau, jei bÅ«tų tinkamo dydžio. Taigi vyresnysis broliukas Ä—mÄ— paÅ¡aipiai Å¡aukti “briedis, briedis!”, o jaunesnysis, nenorÄ—damas atsilikti, pradÄ—jo dirbtinai juoktis ir klykauti tÄ… patį. Po to dar pridÄ—jo “kvailas briedis” ir taip toliau.

Man atvipo žandikaulis. Vaikai tai vaikai, bet mama žiūrėjo į juos visiškai abejinga. Kadangi nesu iš tų, kurie kišasi į auklėjimą, pasigavau vyresniojo vaiko žvilgsnį ir mintimis perdaviau jam kuo geriausius linkėjimus. Nutilo iškart. Mažasis yra tik kopijuotojas, taigi nurimo ir tas. Žinote, atitinkamas žvilgsnis tiesiai į akis visuomet puikiai veikia per daug įsijautusius svetimus vaikus :)

Po Å¡ito įvykio man kilo minčių, kad Å¡tai kaip dedami pamatai patyčioms mokyklose. Pirmiausia, tÄ—vų nesupratimu ir abejingumu. Bet numojau ranka – gal čia tik kartÄ… taip pasitaikÄ—. Visgi Å¡iandienos incidentas kieme pranoko mano ir taip lakiÄ… vaizduotÄ™. Mano vaikas pradÄ—jo aÅ¡aroti, kad einame ne į jo mylimiausiÄ… aikÅ¡telÄ™, o į parduotuvÄ™. PritÅ«piau Å¡alia ir Ä—miau aiÅ¡kinti, kad pasisupti nueisime grįžę. Tuo metu pro Å¡alį Ä—jo močiutÄ— su 3-4 metų anÅ«ke. MočiutÄ— atsistojo man už nugaros ir smerkiančiu tonu drÄ—btelÄ—jo “gÄ—Ä—Ä—da pelÄ—Ä—Ä—da”. Nu, atseit, 2,5 metų berniukui turÄ—tų bÅ«ti gÄ—da, kad jis nesuvaldo savo emocijų.

Užviriau iÅ¡ pykčio, bet mano vaiko aÅ¡aros buvo svarbiau nei psichologijos pagrindų aiÅ¡kinimas už mane daugiau nei dvigubai vyresnei damai. Netrukus močiutÄ— su anÅ«ke nuÄ—jo, bet už kelių sekundžių iÅ¡girdau skardų “gÄ—Ä—Ä—da-pelÄ—Ä—Ä—da, gÄ—Ä—Ä—da-pelÄ—Ä—Ä—da” iÅ¡ tos mažos mergaitÄ—s. Jos Ä—jo ratu aplink kiemÄ… (nežinau, kodÄ—l, bet taip buvo), o mergaitÄ— daug kartų Å¡aukÄ— tÄ… patį ir rodÄ— pirÅ¡tais į mus. MočiutÄ— pritariamai Å¡ypsojosi. Nu kur tau nesiÅ¡ypsosi, kai anÅ«kÄ— taip gerai iÅ¡moko gÄ—dinimo pamokÄ…. Susitvardžiau nečiupusi vaiko į glÄ—bį ir nepasileidus iÅ¡ paskos skaityti moralų. PažadÄ—jau sau, kad pamačiusi Å¡ias damutes kitÄ… kartÄ… nepraeisiu nepasikalbÄ—jusi.

Man 28 metai, o pasijutau lyg bÅ«dama mažas vaikas, iÅ¡ kurio yra tyčiojamasi, nes jis verkia, nugriuvo, prisidarÄ— į kelnes, ar jam nutiko kas nors nemalonaus. Baisus jausmas. Dar baisiau, kad tiek pirmoje, tiek antroje situacijoje kalti buvo ne mažamečiai vaikai, o jų tÄ—vai/seneliai. Garantuoju, kad tiek tie du broliukai, tiek mergaitÄ— užaugÄ™ mokykloje tyčiosis iÅ¡ kitų vaikų. Paniekinantys “kvailas briedis” ar “gÄ—da pelÄ—da” gali virsti baisesnÄ—mis frazÄ—mis, tampymu už plaukų, stumdymu ar spardymu. O po to tie patys tÄ—vai/seneliai stebisi, iÅ¡ kur vaikai iÅ¡moko… ViskÄ… jie iÅ¡moksta iÅ¡ mÅ«sų.

Supratau, kad tokiais atvejais daugiau netylėsiu, nes jau dviem kartais buvo per daug. Jeigu tau nepatinka kepurė, nekreipk dėmesio. Jeigu kas nors verkia, paklausk, kas atsitiko. Nesityčiok.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 44

Gal kavos? Ne, man arbatos.

Å iaip jau nieko nereklamuoju, bet jei reklamuoju, tai tik gerus dalykus :) Ne pirmÄ… kartÄ… gaunu pasiÅ«lymÄ… iÅ¡gerti kavos mainais į įraÅ¡Ä… bloge. Tik mano atsakymas visada bÅ«na vienodas: “deja, kavos negeriu”. Na, kaip, iÅ¡ tiesų tai geriu. Skanaus cappuccino, macchiato ar frappe vasarÄ… tai neatsisakysiu. Bet tai bÅ«na retokai. Mano organizmas veikia taip, kaip kitų, iÅ¡gÄ—rusių kavos, tai dar papildomai maukti puodelį po puodelio man nereikia. Negaliu pasakyti, kad nemÄ—gstu kavos, bet tikrai negeriu jos tiek, kad galėčiau objektyviai įvertinti.

Taigi šįkart iÅ¡ e-parduotuvÄ—s Kavosdraugas.lt buvo labai malonu sulaukti atsakymo “mes turime ir arbatos!”. Va arbatos tai aÅ¡ tikrai iÅ¡gersiu mielai, jÅ«s tik siÅ«lykit, siÅ«lykit! Be galo be kraÅ¡to mÄ—gstu naujus skonius ir tikrai esu jos iÅ¡gÄ—rusi tiek, kad turÄ—siu kÄ… pasakyti. Ryte žalia, sergant žolelių, vakarais kvapni aromatinÄ— arba trintų uogų, o pritrÅ«kus energijos – stipri juoda. Jei juoda per stipri, tada su pienu… o kur dar mano pačios kurtos arbatos su džiovintais vaisiais, prieskoniais ir citrinų sultimis! Arbata, kaip ir prieskoniai, man yra alchemija :)

Kavosdraugas.lt sugebÄ—jo mane nustebinti. PasiÅ«lÄ— iÅ¡sirinkti ir paragauti “Stick Tea“. Jos iÅ¡skirtinumas yra tai, kad arbata supakuota lazdelÄ—se. Tokių dar nebuvau mačiusi. Plonos aliuminio lazdelÄ—s atrodo gražiai ir yra visai patogios, jei reikia iÅ¡simaiÅ¡yti cukrų. Jos turi tik vienÄ… trÅ«kumÄ… – pro skylutes arbata Å¡iek tiek byra, todÄ—l trupinių rasite ir dėžutÄ—se, ir puodelyje. Bet nedaug. Man tai netrukdÄ—, bet kažkam gali ir nepatikti.

Visgi labiau nei pačios lazdelÄ—s man patiko pati arbata. Užsisakiau vanilinÄ—s ir žalios-pipirmėčių. VanilinÄ— tikrai nebloga ir tokio ryÅ¡kaus skonio, kad cukraus visai nereikia. O žalia… Pasaka! Viena skaniausių ir gaiviausių žalių-mÄ—tinių arbatų, kurias teko gerti. Patiko ir vyrui, ir mamai. Ji, pas mane apsilankiusi Å¡iandien, jau reikalavo bÅ«tent tos arbatos ir nusivylÄ—, kad liko vos kelios lazdelÄ—s. Beje, bÅ«tent ji paskaitÄ— sudÄ—tį ir mane informavo, kad arbatoje nÄ—ra jokių priedų. Žinot, pirksiu. Kaina nÄ—ra maža, bet kokybÄ— jÄ… atitinka 100 proc.

Na, ir, žinoma, svetainėje dar ir kavos yra :)

Kategorija: Internetas | Komentarų: 12

Sylvia Day “Atskleisk mane”

Skaitydama antrÄ…jÄ… “Crossfire” serijos dalį jaučiausi lyg būčiau gavusi vienÄ… tų paprastų pigių vasaros romanų minkÅ¡tais virÅ¡eliais. Tik kad visos bent kiek intymesnÄ—s scenos jame yra smarkiai iÅ¡plÄ—stos ir labai detalios. Bet Å¡iaip jau iÅ¡ esmÄ—s to ir tikÄ—jausi, taigi nieko čia baisaus :)

Sylvia Day “Atskleisk mane”

50… VÄ—l bÅ«tų galima be galo be kraÅ¡to Å¡iÄ… knygÄ… lyginti su “50 pilkų atspalvių”. Nes panaÅ¡umų be galo daug. Visgi Å¡ioje dalyje pagaliau pradÄ—jo matytis, kad Sylvia Day raÅ¡liava yra ne fan fiction, o Å¡iek tiek profesionalesnÄ—. Å iaip ar taip, nemažai romanų ji jau priraÅ¡iusi. Atsirado kažkoks siužetas, o ir veikÄ—jai ne tokie iÅ¡vÄ—sÄ™ kaip “50 atspalvių”. Nuo knygos vidurio ir Eva ragus parodo, o Gideonas, pasirodo, irgi ne Å¡ventuolis.

Erotika. Å ioje dalyje sekso scenų mažiau ir jos įvairesnÄ—s. Ir tai yra labai gerai, nes kai skaitai erotinį romanÄ… ir imi sekso scenas jau nebe skaityti, o vien tik permesti akimis, tai jau nekoks tas erotinis romanas… Džiaugiausi vietomis sutikusi eilutÄ™ “ir mes puikiai pasimylÄ—jome” ar pan. Jei kada į rankas pateks trečia dalis, manau, kad skaitysiu. Vien dÄ—l to, kad nelabai įsivaizduoju, kÄ… čia dar bÅ«tų galima apie tÄ… porelÄ™ paraÅ¡yti.

Vertinu 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 6

Lee Child “Vienas Å¡Å«vis”

Pripratau prie skandinaviÅ¡kų detektyvų, kitokius skaityti jau pasidarÄ— keistoka. “Vienas Å¡Å«vis” pilnas detalių ir tikslių tyrimų kaip iÅ¡ CSI serialų, o psichologijos mažai. Bet knyga vis tiek labai patiko.

Lee Child “Vienas Å¡Å«vis”

EiliÅ¡kumas. Lee Child’as paraÅ¡Ä— apie DžekÄ… Ričerį 17 knygų. SpÄ—kit, kelintoji yra Å¡ita? Nugi tikrai neverta naiviai tikÄ—tis, kad pirma. Ogi 9-toji. PirmÄ… ir septintÄ…(!) kadaise yra iÅ¡leidusi “Jotema”. Kad “Obuolys” iÅ¡leido tik Å¡iÄ…, dar aiÅ¡ku – pagal jÄ… pastatytas filmas. Bet kodÄ—l prieÅ¡ tai buvo iÅ¡leista pirma ir septinta, niekaip nesuprantu. Jos geresnÄ—s už kitas ar kaip? Matau, kad eiliÅ¡kumas serijoje nÄ—ra labai svarbus. Bet vis tiek bÅ«tų maloniau skaityti iÅ¡ eilÄ—s. Ir, manau, ne man vienai.

Ričeris. IÅ¡ pradžių įsivaizdavau jį vienaip. Po to prisiminiau, kad filme vaidina T. Cruise’as (ant virÅ¡elio irgi jis) ir vaizduotÄ— baigÄ—si. Å iaip ar taip, pagal apraÅ¡ymÄ… Å¡iam aktoriui iki Ričerio dar labai toli. Ai, bet vaidina gerai, tai koks gi skirtumas :) Å iaip man tas buvÄ™s karo policininkas pasirodÄ— žiaurokas. Be to, kilo daug klausimų – kodÄ—l jis gyvena keliaudamas, kodÄ—l nenori bÅ«ti pasiekiamas? Nors jis smarkiai neiÅ¡laidauja, bet iÅ¡ kur gauna pinigų? Tie keli trumpi paaiÅ¡kinimai man nepasakÄ— nieko. VÄ—l imu galvoti, kad knygas geriau skaityti (ir leisti) iÅ¡ eilÄ—s.

Byla. Tokia visai kaip iš kokio amerikietiško kriminalinio serialo. Išmetus Ričerį, pokalbius ir kai kurias detalas, tyrimą būtų galima parodyti per valandą. Nužudyti 5 žmonės, palikta pilna įkalčių, snaiperis rastas, bet kažkas vis tiek ne taip. Istorija įtraukia, Ričeris man patiko, todėl mielai paskaityčiau dar :)

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 106

Sylvia Day “Apnuogink mane”

Jau kaip padavÄ— erotinių knygų leidyklos… PamatÄ—, kad lietuviai “50 atspalvių” pirkti nebijo, tai privertÄ— visokio plauko erotikos. Bet ir gerai! Dar kažkur prieÅ¡ metus galvojau, “kaip keista, kad Lietuvos knygynuose erotinių romanų beveik nÄ—ra”, o dabar jau yra iÅ¡ ko rinktis.

Sylvia Day “Apnuogink mane”

Kopija. Ä®pusÄ—jusi knygÄ… tyčia pasižiÅ«rÄ—jau, kada iÅ¡leista Sylvios “Crossfire” trilogija ir kada E.L.James “Fifty shades”. Pastaroji visgi buvo pirmtakÄ—, iÅ¡leista metais anksčiau. Knygų (bent jau pirmųjų dalių) siužetai nesvietiÅ¡kai panaÅ¡Å«s. Na, gal tik mergina iÅ¡ “Apnuogink mane” man labiau patinka. Ji nÄ—ra viÅ¡telÄ— be patirties, be to, turi pinigų. Taigi nÄ—ra to nuolatinio “man nereikia tavo dovanų, aÅ¡ nenoriu bÅ«ti priklausoma” isterikavimo. Bet Å¡iaip jau mintyse susidariau lentelÄ™ su pagrindiniais dalykais ir sudÄ—jau varneles, kurie iÅ¡ jų sutampa. Pvz., pagrindinis vyriÅ¡kis tai visai toks pat, kaip ir iÅ¡ “Fifty shades”.

Niujorkas. Smagu, kad veiksmas vyksta Manhetene. Atmosfera kažkokia laisvesnė. Niekas nespokso į prabangias mašinas, pilna heteroseksualių veikėjų, o ir pats seksas kažkoks laisvesnis. Ir intrigų daugiau. Žodžiu, labai niujorkiška dvasia, kuri man knygose patinka.

TrÅ«kumai. Pirmas trÅ«kumas – tokiÄ… knygÄ… jau skaičiau :) Visgi siužetas galÄ—tų bÅ«ti ir kitoks. Galima kokių erotinių filmų pasižiÅ«rÄ—ti prieÅ¡ raÅ¡ant ar kÄ…, vis įvairiau bÅ«tų. Antra, įpusÄ—jus pradeda kartotis veiksmai – “pasimylÄ—jom-jis kažkÄ… ne taip padarÄ—-aÅ¡ pabÄ—gau-jis atsivijo-susitaikÄ—m-oralinis-paprastas seksas”. Net sekso scenos pasidarÄ— visos vienodos. Manau, kad net ir erotinio romano autoriai galÄ—tų vadovautis taisykle “mažiau yra daugiau”.

Vertinu 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 901

Jussi Adler-Olsen “Moteris narve”

Kai skaitai vieną už kitą geresnius detektyvus, imi ir išlempi. Todėl nelabai žinau, kaip vertinti šitą knygą. Atrodo gi, ir greitai perskaičiau, ir buvo įdomu, ir įtraukė, bet vis tiek kažkas ne taip. Erzino kai kurios detalės, pats detektyvas, nusikaltėlį nuspėjau per anksti. Žodžiu, esu neapsisprendusi.

Jussi Adler-Olsen “Moteris narve”

Karlas. Niekaip nesugebėjau suprasti, ar man patinka detektyvas Karlas. Knygoje vietomis man jis pasirodė toks kvailys (pvz., elgesys su savo žmona), kad net siutino. Bet po to pamąsčiau, kad realiam gyvenime tokį žmogų gal visai ir mėgčiau. Nes jis tiesiog labai žmogiškas. Visiems būna blogų tarpsnių ir Karlui šioje knygoje būtent taip ir buvo. Kadangi pirkti antrą knygą visgi planuoji, tai manau, kad spėsiu su juo susidraugauti :) Juk ir Jonas Lina iš Larso Keplerio knygų pirmoje dalyje man pasirodė šiaip sau. O dabar jis vienas mėgstamiausių mano veikėjų. Taigi, Karlai, iki pasimatymo ;)

Asadas. Va šitas veikėjas tai nuostabus. Ir laiptinę išvalo, ir tanką pavairuoti moka. Užtat daniškai kalba prastokai (vertime ir lietuviškai ne itin moka) ir lepteli vis ką nors ne vietoje. Ir niekas nežino, nei kas jis tiksliai, nei ką veikė prieš tapdamas Karlo padėjėju. Labai puikiai įsivaizdavau šitą žmogų. Tikras perliukas!

Byla. Greitai nuspėjau, kodėl moteris yra narve, todėl dingo dalis skaitymo malonumo. Nors negaliu sakyti, kad ir nuobodžiavau. Patiko, kad knygoje įterpta ir kitų bylų, kurių Karlas tiesiogiai netiria. Priminė kokį kokybišką serialą, kur pagrindinė bėda susipina su keliomis mažesnėmis.

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 114

Negadinkite man vaiko

Stoviu eilÄ—je maisto prekių parduotuvÄ—je. PrieÅ¡ais mane esanti moteris perka lipniÄ… juostÄ…, su kurios kodu kažkas negerai ir dÄ—l to pardavÄ—ja iÅ¡eina tvarkyti reikalų pati. Viskas bÅ«tų kaip ir nieko, jeigu ne prekių vežimÄ—lyje sÄ—dintis mano vaikas, kuriam dabar yra amžiaus krizÄ— pavadinimu “noriu čia ir dabar” (pastebÄ—jau, kad kai kurie iÅ¡ jos taip ir neiÅ¡auga). Taigi, mano vaikas nori saldainio ant pagaliuko, kuriuos aÅ¡ jam ir perku kartu su viskuo kitu. Kadangi esu nustačiusi taisyklÄ™, kad valgome po to, kai susimokame (nebent bÅ«tų labai alkanas, o taip per 2,5 metų buvo tik vienÄ… kartÄ…), buvo pasakytas griežtas “ne, palauk”.

AiÅ¡ku, krizÄ— “noriu čia ir dabar” su fraze “ne, palauk” yra visiÅ¡kai nesuderinama ir mano vaikas iÅ¡ to nesusiderinimo klykia kiek pajÄ—gia. Kad nepasirodytų per mažai, dar ir spardosi kiek pajÄ—gia. O kas man, aÅ¡ pripratusi. Nekreipiu dÄ—mesio absoliučiai, tiesiog stoviu ir stebiu spektaklį. Tikrai vertas kokio tarptautinio apdovanojimo! Bet manÄ™s seni triukai neveikia. Puikiai žinau, kad pradÄ—jusi kalbinti arba siÅ«lyti kÄ… nors kitÄ…, sukelsiu tik dar didesnÄ™ isterijÄ…. O Å¡ita baigsis po poros minučių. Apie blogiausiÄ… variantÄ… – visgi duoti tÄ… saldainį – nekyla nÄ— minties.

Taigi ir tas klykimas bÅ«tų visai nieko, jei ne prieÅ¡ais mane stovinti moteris (ta, kuri sustabdÄ— eilÄ™). GalbÅ«t ji pasijuto kalta, kad aÅ¡ turiu laukti su klykiančiu sÅ«numi. GalbÅ«t ji negalÄ—jo iÅ¡tverti vargÅ¡o mielo vaikelio Å¡irdį draskančio verkimo. GalbÅ«t jai pagailo vaiko, kuris turi tokiÄ… tironÄ™ motinÄ…. GalbÅ«t ji Å¡iaip kvaila ir nenuovoki viÅ¡ta. Balsuoju už pastarÄ…jį variantÄ…. MoteriÅ¡kÄ— skubiai versdama rankinÄ™ iÅ¡sitraukÄ— kažkokį pakutį. Griežtokai pasakiau, kad nieko mano vaikui neduotų. O ji tik “palaukite palaukite…” ir pergalingai iÅ¡lupo PUPONAUTÄ„.

Dabar gi intarpas apie tai. Trumpas toks. Puponautai mano vaikui yra absoliučiai dzin.

Taigi ji puolÄ— vaikui kiÅ¡ti po nosim puponautÄ…. Bet mÄ—lynas plastmasÄ—s gabaliukas yra Å  palyginus su nuostabiai kvepiančiu vaisiniu saldainiu ant pagaliuko. Klykimas tik pagarsÄ—jo ir vietoje to, kad nuramintų, moteriÅ¡kÄ— padarÄ— man meÅ¡kos paslaugÄ…. Ji pasidarÄ— raudona kaip burokas o man teliko tarstelÄ—ti “juk sakiau nieko neduoti”. Tikiuosi, kad daugiau niekad gyvenime ji nebesiims vaidinti geradarÄ—s fÄ—jos. Kaip ir visi tie svetimi kvaiÅ¡os, kurie lenkiasi prie verkiančių vaikų juos imti ant rankų, kalbinti ir guosti. Tokiems visada norisi suÅ¡ukti “durniau, vaikas gi tavÄ™s nepažįsta!”. Apsiriboju mandagesnÄ—mis frazÄ—mis, bet vis tiek – nekenčiu aÅ¡ jų visų.

Pati greičiausiai įsikiščiau, jei matyčiau vaiką mušamą. Ne pliaukštelint kartą per subinę, o mušamą. O visa kita yra tėvų reikalas. Vieni kalbina, kiti nekreipia dėmesio, treti bando vaiko dėmesį nukreipti kitur. Taip kad kišti saldainius, puponautus, imti į rankas ar galų gale kalbinti yra tikrai kvaila. Arba vaiką išgąsdinsite, arba sugriausite auklėjimo sistemą, nes tam užtenka ir vieno karto.

Kai pardavėja grįžo, sūnus sėdėjo ramutėlis, tik sušilęs. Sumokėjau už prekes ir daviau saldainį. Nes buvau pažadėjusi, o vaikas buvo nurimęs. Taigi, viskas užtruko tik kelias minutes, o gal būtų ir dar trumpiau, jei ne kvaila moteriškė.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 50