Viktor Pelevin “SNUFF”

2013-10-09

Niekada nebūčiau atkreipusi dėmesio į šitą knygą jei ne jos viršelis. Pati nesuprantu kodėl, bet man jis labai patinka. Gal tiesiog spalvos puikios :) Šiaip tai nesu didelė Pelevino draugė. Skaičiau kelias knygas, vienos patiko, kitos nelabai. Žodžiu, toks autorius, kuriam reikia nusiteikti.

Viktor Pelevin “SNUFF”

Utopija. Vienur paraÅ¡yta, kad čia utopija, kitur – kad antiutopija. AÅ¡ labiau už pastarÄ…jį variantÄ…. V. Pelevino apraÅ¡ytas civilizacijos modelis gal ir neįgyvendinamas, bet toli gražu ne idealus. Nors… negalėčiau pasakyti, kad neįgyvendinamas. Kaip tik visai realus. Po daugelio metų. Daugelio daugelio metų. Žodžiu, tikrai nesulauksim. Civilizacijos yra dvi – dabartiniame Sibire gyvenantys prasčiokai orkai, tokie beveik laukiniai, ir virÅ¡ jų burbule pakibÄ™s elitas – Big Bizas. Viskas valdoma manipuliacijomis. Å iaip skaitant vietomis buvo net Å¡iurpoka, kaip viskas realu. O dar sako, utopija…

Žodeliukai. Buvo sunkoka suprasti kai kuriuos žodžius – prancÅ«zų, anglų, rusų kalbos čia yra daug ir dažnai. Pvz., visiÅ¡kai normalu sutikti žodį gadžetai ne be jokių kursyvų ar kabučių. Tik dabar galvoju, kad ne visi tuos žodžius supranta. Bet ir gerai, nÄ—ra čia ko prie visų taikytis. Nuo to knyga tik geresnÄ—.

Karas. Knygos pradžia labai linksma. Bet po to prasidėjo karo aprašymas ir skaitymas sulėtėjo. Pirmiausia, nekenčiu karų aprašymų. Antra, šitas karas buvo toks, kaip čia pasakius, savotiškas :) Kankinausi kankinausi su tuo skyriumi ir tada atėjo nušvitimas. Ogi karas po tūkstančių metų nelabai skiriasi nuo dabartinių kompiuterinių žaidimų (tikrai ne tų realistiškų). Tada ėmiau prunkšti ir karo aprašymas suėjo laaaabai skaniai. Kaip ir visa knyga, beje. Yra apie ką pamąstyti, yra iš ko pasijuokti. Yra ir ko nesuprasti. Bet gerai. Kai kuriose vietose man buvo kiek per daug filosofijos, dėl to 9/10.

P.S. Susinervinau pamačiusi, kad lietuviams vis tik sunku buvo palikti originalų knygos pavadinimÄ… “S.N.U.F.F.”.

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 109

Joanne Harris “Runų ženklai”

2013-10-03

ŽiÅ«riu, kad baigiu PelevinÄ… suskaityti, o “Runų ženklus” apraÅ¡yti ir pamirÅ¡au. TurbÅ«t dÄ—l to, kad nÄ—ra kÄ… apie Å¡iÄ… knygÄ… sakyti. Na, pabandÄ— J. Harris paraÅ¡yti knygÄ… paaugliams. Geriau jau bÅ«tų nebandžius.

Joanne Harris “Runų ženklai”

Skaitytojai. Madei, kuri “Runų ženkluose” lyg ir turÄ—tų bÅ«ti svarbiausia, yra 14 metų. Taigi aÅ¡ manau, kad taikyta buvo į tokio amžiaus skaitytojų ratÄ…. Visgi man atrodo, kad jauniems paaugliams nelabai įdomios vikingų dievybių peripetijos. Knyga turÄ—tų bÅ«ti skirta vyresniems. Bet vyresniems čia per mažai jauduliuko ir problemos nebe tos… Žodžiu, kažkaip su amžiumi praÅ¡auta pro Å¡alį.

Fantastika. AÅ¡ “Runų ženklus” perskaičiau tik iÅ¡ trečio karto. Pirmus du pradÄ—jau ir mečiau, jau galvojau, kad teks knygÄ… parduoti jos neįveikus (Å¡iaip ar taip aÅ¡ jÄ… parduodu). Bet po to užsimaniau lengvos fantastikos ir “Runų ženklai” tiko. Ir vikingų dievai visai įdomÅ«s pasirodÄ—, nors Å¡iaip jau man nei jie, nei Olimpo gyventojai simpatijų didelių nekelia. Kaip ir apskritai bet kokie dievai. Beje, fantastika lengva buvo tik iÅ¡ pradžių. Pabaigoje, kai tarpusavyje Ä—mÄ— maiÅ¡ytis pasauliai ir sapnai nebesiskirti nuo realybÄ—s, vaizduotÄ— turÄ—jo dirbti kaip paÅ¡Ä—lusi.

Antra dalis.
Knygos pabaiga – labai aiÅ¡ki pretenzija į antrÄ… dalį. Kol kas jos dar nÄ—ra ir, tikiuosi, nebus. Nes kažkaip nei Å¡iaip nei taip… Geriau jau J. Harris toliau raÅ¡ytų apie Å¡okoladus ir psichopatus mÄ—lynakius berniukus. Jau ir taip žanrų įvairovÄ— pakankama. Lįsti į jaunimui skirtus žiedųvaldoviÅ¡kus epus – ne jai.

Vertinu 5/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 12

Jurgis Kunčinas “TÅ«la”

2013-09-24

Jeigu bijočiau užsitraukti tam tikro tipo skaitytojų rÅ«stybÄ™, apsimesčiau, kad Å¡itos knygos neskaičiau. Bet kas man :) Tai Å¡tai, perskaičiau dar vienÄ… tipinÄ™ lietuviÅ¡kÄ… knygÄ…. Ko jau ko, bet savigailos, grauduliukų, vapÄ—jimo, veblenimo, verkÅ¡lenimo ir netikro karingumo “TÅ«loje” daug. Man per daug.

Jurgis Kunčinas “TÅ«la”

MeilÄ— ir Vilnius. Apie “TÅ«lÄ…” esu skaičiusi tik gerus atsiliepimus. Visi perraÅ¡o tas pačias knygos iÅ¡traukas (“Kartais man atrodo, kad Tave, TÅ«la, aÅ¡ pats susigalvojau – iÅ¡ tikrųjų tavÄ™s nÄ— nebuvo…” bla bla bla), visi svaigsta nuo begalinÄ—s tyros meilÄ—s ir nuostabaus Vilniaus. KÄ…, rimtai? Gerai, Vilnius apraÅ¡ytas nuoÅ¡irdžiai. Labai mažulytÄ— Vilniaus dalis iÅ¡ tiesų. Tai džiaugiausi, kad pati, užaugusi Filaretų gatvÄ—je, mokiusis Užupyje, pirkusi “Ryto” parduotuvÄ—je ir daug kartų kopusi į kalniukÄ… pro beprotnamį, tas vietas aÅ¡ gerai pažįstu. Man buvo malonu rasti jas knygoje, priminÄ— ankstyvÄ… vaikystÄ™. Bet ar užaugusiems kituose miestuose taip pat įdomu? Labai abejoju. Dar gi ta savaitÄ—s trukmÄ—s begalinÄ— meilÄ—… depresijoje paskendusi menininkÄ— ir beviltiÅ¡kas alkoholikas. Ji nelabai žino, ko nori, jis žino, bet jam svarbiau pagert. Å tai ir visa meilÄ—.

Geri dalykai. Nepaisant visko, Kunčinas, kai rašydavo (o ne paliedavo minčių srautą), tai rašydavo gerai. Kai alkoholikas nuvažiavo paskui vieną moteriškę į Ukrainą, buvo malonu skaityti. Visi žodžiai atgimė vaizdais galvoje. Ir apie alkoholikų kalėjimą, ir apie beprotnamį skaityti buvo tikrai ne nuobodu. Žodžiu, įdomu buvo daug kas, išskyrus vietos apie Tūlą. Šiaip jau esu gan melancholiškas žmogus, bet manęs šita meilė nesujaudino. Per daug seilėjimosi, per daug svarstymų ir baltų arklių.

Metai. Suprantu, kad 1991 m. parašyta knyga buvo ohoho lietuvių literatūros padangėje. Bet ne dabar, tikrai.

Vertinu 5/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 35

Sara Gruen “Vanduo drambliams”

2013-09-18

Gailiuosi, kad nežinojau Å¡itos knygos iki filmo. Nes jis Å¡iek tiek sugadino įspÅ«dį – žinojau, kuo viskas baigsis, todÄ—l nebuvo labai įdomu skaityti. Bet Å¡iaip knyga puiki. Ir, nors nemÄ—gstu filme vaidinusios Reese Witherspoon, perskaičius knygÄ… supratau, kad Marlenos vaidmeniui ji tiko labai.

Sara Gruen “Vanduo drambliams”

Senukas. Savo istorijÄ… pasakoja 90+ metų senukas. Ji apie tai, kaip, žuvus tÄ—vams, jis spjovÄ— į baigiamuosius veterinarijos egzaminus ir iÅ¡Ä—jo laimÄ—s ieÅ¡koti. O beieÅ¡kodamas pateko į cirko traukinį. Ä®vykius cirke žinojau iÅ¡ filmo, bet, pasirodo, knygoje yra visai nemažai skyrių iÅ¡ dabarties. Jie – puikÅ«s. Labai įtaigiai parodytos seno žmogaus emocijos – pyktis, irzlumas, graudulys. Buvo lengva įsijausti. Sakyčiau, tie skyreliai apie DžeikobÄ… senukÄ… buvo daug geresni už DžeikobÄ… jaunystÄ—je. Nors gal man taip atrodo bÅ«tent dÄ—l filmo :)

Marlena. Artistė, žirgų dresuotojo žmona Marlena man pasirodė aikštinga kvailutė. Tiesa, gebanti susitvarkyti su savo psichopatu vyru (sakau, kad vaidmuo tiko Witherspoon). Tiek jos, tiek kai kurių veikėjų elgesys man vietomis pasirodydavo keistas, bet vis verčiau save prisiminti, kad veiksmas vyko 1931 metais. Žmonės elgėsi kitaip ir tai yra normalu.

Cirkas. Nesu cirko mÄ—gÄ—ja. Buvau jame tik vaikystÄ—je ir neprisimenu, kad bÅ«tų labai patikÄ™. O Å¡iaip, žinant kaip “Å¡velniai” ten dažnai elgiamasi su neklusniais gyvÅ«nais, darosi nemalonu. Be to, tos baisios pripučiamos palapinÄ—s… Bet į tÄ… senovinį gal ir norėčiau nueiti. Arba į tokį kaip iÅ¡ “Naktinio cirko” knygos. Kas, kad nebÅ«na. Pasvajoti gi galima :) Ech, gal kada kas nors nusives ir į paprastÄ… – kad įsitikinčiau, ar tikrai nemÄ—gstu :))

9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 13

Lars Kepler “Ugnies liudininkas”

2013-09-15

Prisimenu, kad Keplerio “Paganinio kontraktas” man patiko labiau už “HipnotizuotojÄ…”. Tai va, “Ugnies liudininkas” man patiko labiau už “Paganinio kontraktÄ…”. Beje, perskaičiau naujos, dar neiÅ¡verstos knygos anotacijÄ…, tai, manau, kad man ji patiks labiau už Å¡iÄ… :)

Lars Kepler “Ugnies liudininkas”

Jonas Lina. Å itas ramus, pilkų akių, Å vedijoje gyvenantis suomis sulig kiekviena knyga darosi vis įdomesnis. “Ugnies liudininke” raÅ¡ytojai (man sunku vadinti LarsÄ… Keplerį Larsu Kepleriu, kai žinau, kad tai nÄ—ra Larsas Kepleris, o pora Å¡vedų raÅ¡ytojų) atskleidžia nemažai Jono gyvenimo paslapčių. Tiesa nebuvo tokia intriguojanti kaip tikÄ—jausi, bet užtat pabaiga su Jono kadaise iÅ¡aiÅ¡kintu žudiku labai sudomino. Tai va ir laukiu dabar naujos knygos.

Veiksmas. Å ioje knygoje nebuvo tiek “Å¡audo-gaudo” scenų kaip ankstesniosiose. “Ugnies liudininke” daug psichologinių motyvų ir paaiÅ¡kinimų, kurie man yra labai įdomÅ«s. Dar patiko, kad raÅ¡ytojai pateikia tikrų teorinių žinių, kurios paaiÅ¡kina, kas, kaip ir kodÄ—l. Viskas prasideda psichiÅ¡kai sutrikusių mergaičių globos namuose, ir, nors tikrai yra gero trilerio vertų scenų su nevaldomu žudiku, veiksmas visgi ramesnis. Beje, knygos pradžia įtraukia taip, kad atsipeikÄ—ji tik po kelių skyrių :)

Žudikas. Retai taip bÅ«na, bet šįkart man jis buvo netikÄ—tas. Gal dÄ—l to, kad per daug nespÄ—liojau, kas jis toks – skaitymas įtraukÄ— pakankamai :)

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 106

Haruki Murakami “Visi Dievo vaikai Å¡oka”

2013-09-04

IÅ¡ Murakamio man reikia storo Å¡izofreniÅ¡ko romano. Jeigu gaunu kažkÄ… kitÄ…, esu nepatenkinta. Apie bÄ—gimÄ… dar neskaičiau, o “Dievo vaikus” įsigijau labai dvejodama. NovelÄ—s nÄ—ra tai, kÄ… man patinka skaityti. Ir Å¡itos nebuvo niekuo ypatingos.

Haruki Murakami “Visi Dievo vaikai Å¡oka”

Pavadinimas. “Visi Dievo vaikai Å¡oka” yra ilgas ir nesuprantamas pavadinimas. Bet iÅ¡verstas iÅ¡ originalo, taip pat vadinasi ir viena iÅ¡ Å¡eÅ¡ių novelių. Visgi angliÅ¡kas “after the quake” man patinka labiau. Nes žemÄ—s drebÄ—jimas, vykÄ™s 1995 m. Japonijoje ir yra visų Å¡ių istorijų variklis.

Turinys. Po drebÄ—jimo tave gali palikti žmona arba gali pagaliau iÅ¡ gyvenimo pasiimti tai, ko nori. Arba suvokti, kas su tavimi yra negerai. Žodžiu, po drebÄ—jimo pasikeičia visų Å¡eÅ¡ių novelių veikÄ—jų gyvenimas, nors nei vienas su juo tiesiogiai nesusijÄ™s. Bet tai ir tiek žinių… IÅ¡ Murakamio, kaip ir sakiau, tikiuosi daugiau. Viena novelÄ— apie Varlių ir sliekÄ…, gyvenanti Tokijo metro, buvo panaÅ¡i į kai kuriuos jo romanus. Taip pat ir istorija apie tris draugus. Bet pradedi skaityti, įsijausti ir… viskas. Taip man netinka. Apie Varlių tai jau tikrai norėčiau murakamiÅ¡ko psichologinio romano.

Vertinu 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 281

George R. R. Martin “Karalių kova”

2013-09-02

Supratau, kas yra tikrai gera knyga. ŽiÅ«rÄ—jau visus 3 serialo sezonus, žinau, kas bus Å¡ioje dalyje, kuriÄ… skaitau ir netgi kitoje, bet vis tiek spÄ—lioju, kaip gi čia bus ir sergu už savo mylimiausius. Puikios knygos ir puikus serialas. Nors abu yra viena ir ta pati istorija, vienas kitam netrukdo. Ir vienas kito nepapildo. Tiesiog abu Å¡ie dalykai yra puikÅ«s. Dabar svarstau, ar imtis po kurio laiko skaityti angliÅ¡kas dalis toliau, ar laukti amžinybÄ™ lietuviÅ¡kos. Jei ji pasirodys kitÄ… vasarÄ…, gal ir neblogai… Pavasarį pasižiÅ«ri serialÄ…, o už kurio laiko pasimÄ—gauji knyga. Nes gi abu kada nors baigsis, o malonumo norisi iÅ¡spausti kuo daugiau :)

George R. R. Martin “Karalių kova”

Formatas. Iki Å¡iol tai buvo brangiausia mano pirkta el. knyga. Bet jau priÄ—jau tÄ… gerÄ…jÄ… stadijÄ…, kai už skaitmeninius puslapius pinigų nebegaila. Juk knyga tai ta pati… O ir lentynos perpildytos – apsiverktų, jei bandyčiau sukiÅ¡ti į jas serijÄ… knygų, kurių kiekviena yra daugiau nei 700 puslapių.

Favoritai. Jie nesikeičia – patinka nykÅ¡tukas, drakonų karalienÄ— (nors antroje dalyje jai nebuvo kur pasireikÅ¡ti), patinka keli blogiukai iÅ¡ rÅ«mų – visų kažkodÄ—l nemÄ—gstamas Mažasis PirÅ¡tas ar Veiris. Beje, serialas žavus tuo, kad kai kurie knygose nereikÅ¡mingi asmenys buvo parodyti gerokai įdomesni. Bet knygose gerokai daugiau turinio – daugiau detalių, daugiau niuansų, net ir pati istorija vietomis kitaip suvingiuoja.

Puslapiai. Elektroniniame formate jų dvigubai daugiau nei popieriniame, bet vis tiek pasirodÄ— per mažai. Negaliu pasakyti, kad labai greitai skaičiau, bet jie tik tirpo tirpo ir sutirpo… Å iaip jau, kad bent Å¡iek tiek pabostų, pritrÅ«ko dar kokių 300 puslapių :) Dabar jaučiuosi trupučiukÄ… suvedžiota ir pamesta.

Vertimas. Kitas vertÄ—jas nÄ—ra gerai. Å is vertimas vietomis buvo geresnis, vietomis blogesnis, bet iÅ¡ pradžių gerokai suerzino. Kol susigaudžiau, kas yra kas… KitÄ… kartÄ… bÅ«tų gerai knygos pradžioje rasti žodynÄ…, pvz., 1 dalis: vaildlingai – 2 dalis: tyržmogiai ir t.t.

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 442

Vanessa Diffenbaugh “GÄ—lių kalba”

2013-08-21

Gėlių šiaip jau aš visai nemėgstu. Kai kada nors turėsiu savo pievą aplink savo namą, tai gėlių nebus! Bet apie jas skaityti kažkodėl patinka. Vaikystėje mėgau pasakas apie gėles, o dabar visai skaniai suskaičiau knygą apie Viktorijos laikais sugalvotas gėlių reikšmes.

Vanessa Diffenbaugh “GÄ—lių kalba”

Vaikų namai. Pagrindinė veikėja yra mergina iš vaikų namų. Šiurkšti, pikta, visus atstumianti ir skaudinanti. Žodžiu, pasak knygos, tikra usnis. Nepažįstu artimiau nei vieno žmogaus iš globos namų ir man sunku vertinti jos elgesį. Atrodo nesuvokiama, kodėl ji atstumia tuos, kuriuos pradeda pamilti. Iš baimės prisirišti? Nes buvo per daug kartų įskaudinta? Dėl nemokėjimo mylėti?

Gėlės. Kad buvo toks gėlių žodynas, žinojau jau seniai. Net ir reikšmes kai kurias žinojau, todėl geltonos rožės nuo senovės man nepatinka ne tik dėl to, kad joms ta spalva netinka, bet ir dėl savo neigiamos reikšmės. Apsidžiaugiau knygos gale radusi pilną žodyną. Perskaičiau visą. Man patinka žinoti tokius mažmožius (koks juokingas žodis, kai parašai!).

Istorija. Knyga iÅ¡ dviejų dalių – apie tai, kas įvyko, kai mergina buvo dar maža ir apie tai, kas vyksta dabar. Abi istorijos buvo vienodai įdomios, o toji iÅ¡ vaikystÄ—s priminÄ— detektyvÄ…. Nes žinai, kad atsitiko kažkas negero, bet niekaip negali iÅ¡siaiÅ¡kinti. Bet va knygos dalis apie tai, kaip ji pagimdÄ— vaikÄ… buvo, Å¡velniai tariant, nuobodi. AÅ¡ dar prisimenu visus vargus su kÅ«dikiu, tai istorijos apie tai, kad nespÄ—ji nueiti nusimaudyti man dar artimos, bet negimdžiusiai ar neketinančiai gimdyti Å¡ita vieta gali pasirodyti siaubingai iÅ¡tÄ™sta.

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 776